Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Goldman Sachs“/Predrago Kezičiaus nuotr. / Pixabay.com
Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA.LT
JAV bankas, kurį praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Kremlius pasamdė, kad padėtų pritraukti užsienio investuotojų, paskelbė apie planus pasitraukti iš Rusijos 2022 m. kovą, praėjus kelioms dienoms po to, kai Maskva pradėjo plataus masto karinę invaziją Ukrainoje.
Nuo to laiko iš šalies pasitraukė šimtai Vakarų bendrovių, dauguma jų pardavusios savo turtą sumažintomis kainomis, Maskvai įvedus atsakomąsias sankcijas, kuriomis buvo siekiama nubausti norinčiuosius pasitraukti.
Penktadienį V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo leidžiama parduoti 100 proc. bendrovės „Goldman Sachs“ Rusijos padalinio akcijų Armėnijoje įsikūrusiai investicinei bendrovei „Balchug Capital“.
Daugiau duomenų apie sandorio sąlygas nebuvo pateikta.
Pagal Rusijos taisykles, įvestas kilus įmonių pasitraukimo iš šalies bangai, iš rinkos pasitraukiančios įmonės turi parduoti akcijas sumažinta verte ir sumokėti Rusijos vyriausybei išėjimo mokestį.
Vieno didžiausių pasaulyje investicinių bankų „Goldman Sachs“ pasitraukimas rodo, kaip Rusijos ekonomika buvo atkirsta nuo Vakarų per trejus metus nuo tada, kai įvedė kariuomenę į Ukrainą ir jai buvo įvestos sankcijos.
1992 metais, praėjus vos keliems mėnesiams po Sovietų Sąjungos žlugimo, tuometinis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pirmą kartą pakvietė JAV banką, kad šis padėtų šaliai pritraukti pinigų iš užsienio.