V. Poderytę nustebino legendinių Prienų čeburekų skonis: supratau, kodėl žmonės čia plūsta iš visos Lietuvos

Prienai

TV3 nuotr/

Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai

373207

Nors karštais čeburekais nuo seno garsėjo pajūris, jau kurį laiką visi šio patiekalo gerbėjai plūsta į... Prienus. Būtent čia galima paragauti pačių gardžiausių čeburekų! Tačiau kaip šis patiekalas tapo toks garsus šiame mieste? Kokia yra garsiųjų Prienų čeburekų paslaptis? Ir, galiausiai, ar pavyks TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Maisto kelias. Miestų receptai“ vedėjams pasigaminti bent kiek į juos panašius? Visa tai pamatysite jau šį šeštadienį.

Keliaudami po vis kitą Lietuvos miestą, Vaida Poderytė-Bernatavičė, Martynas Lavickas ir Tadas Paplauskas šiame laidos sezone kas kartą ieško geriausiai jį atspindinčių patiekalų. O štai Prienai, pasirodo, yra neatsiejami nuo legendinių čeburekų.

Todėl ir šįkart laidos vedėjai ne tik aiškinsis būtent šio nostalgiško patiekalo recepto gamybos paslaptis, bet, kelionės pabaigoje, ir patys bandys juos pagaminti bei pavaišinti vietinius gyventojus!

Kaip čeburekai Prienuose tapo tokie populiarūs?

Pasirodo, kad Prienai yra neatsiejami nuo legendinių čeburekų, todėl laidos vedėjai šįkart ieškos būtent šio nostalgiško patiekalo recepto gamybos paslapčių. Juk kelionės pabaigoje vedėjai ir patys gamins miesto receptą, kurį vertins vietos gyventojai!

„Manoma, kad šis patiekalas atsirado dar didžiųjų stepių klajoklių virtuvėje, tačiau tokie, kokius žinome mes, pradėti gaminti Krymo totorių laikais. Apie XV amžių šis receptas pasiekė ir Lietuvą. Sovietmečiu čeburekai tapo dar populiaresni – galėdavai jų rasti turgavietėse ar pajūryje. Tikiuosi, kad man ir mano kolegoms šio patiekalo gamyba nebus per sudėtinga. Tačiau pirmiausiai mes turime sužinoti visas šio valgio gaminimo paslaptis ir gauti vertingų patarimų“, – laidos pradžioje į kolegą Martyną kreipsis Vaida.

Vaida ir Martynas nuspręs, kad pirmasis sustojimas, ieškant čeburekų paslapčių, turėtų būti legendinė Prienų čeburekinė, kuri jau daugelį metų džiugina tiek vietinius gyventojus, tiek miesto svečius. Čia galima paragauti ne tik skanių čeburekų, bet ir kibinų, spurgų bei naminės duonos.

„Ši vieta gyvuoja jau beveik 30 metų. Virtuvėje sukasi mama, teta – beveik visa giminė. Čeburekinę prieš kone tris dešimtmečius įkūrė mano močiutė – ji tiesiog nusipirko mėsos, miltų, pagamino čeburekus ir pati juos pardavė. Taip viskas ir prasidėjo. Pas mus viskas remiasi paprastumu ir tikrumu. Tai buvo šeimos verslas nuo pat pirmos dienos. Visada pirmiausia galvojame apie žmogų, o tik paskui apie save“, – pasakos Prienų čeburekinės savininkės anūkė Gabrielė Šyvokaitė.

Ko reikia čeburekų tešlai, kad skonis taptų nepamirštamas?

Prienų čeburekinės atsiradimo istorija, kaip ir čeburekų skonis, maloniai nustebins ir laidos vedėjus. O V. Poderytė-Bernatavičė, nors paprastai mėsos vengia, pripažins, kad šie čeburekai yra patys skaniausi, kokius jai kada nors teko ragauti!

„Sužinojome, kad norint pagaminti tokius gardžius čeburekus, reikia į tešlą įpilti rūgpienio. Tai suteikia jai minkštumo ir traškumo. Tačiau su šiais čeburekais konkuruoti bus labai sunku... Dabar suprantu, kodėl žmonės čia atvažiuoja iš visos Lietuvos. Jie tikrai yra legendinio skonio! Ir tai sakau aš, žmogus, nemėgstantis mėsos patiekalų“, – šypsosis V. Poderytė-Bernatavičė.

Po šio pažinties su legendiniais Prienų čeburekais, kelionė tęsis Stakliškėse, kur įsikūręs „Lietuviškas midus“. Šioje vietoje laidos vedėjai ne tik sužinos, kaip gaminamas midus, bet ir atras dar vieną paslaptį – šlakelis šio tauraus gėrimo, įmaišytas į čeburekų tešlą, ne tik suteikia subtilų skonį, bet ir padeda sumažinti verdant įsigertų riebalų kiekį.

„Yra šalys, kuruos turi daug vynuogių, tad jose gaminamas vynas. O mes turime medų, iš kurio ir gimsta midus. Midus ir kiti midaus produktai puikiai tinka žvėrienos marinatams. O į čeburekų tešlą įpylus šiek tiek midaus, ji tampa švelnesnė, mažiau guminė. Be to, kepant sugeria mažiau riebalų. Tai sena, bet veiksminga gudrybė, kurią iki šiol naudoja patyrę šeimininkai“, – pasakos laidos vedėjas Martynas.

Kelionę po Prienus vedėjai vainikuos pačiame Prienų centre, kur savo autobuse-restorane patys gamins čeburekus ir vaišins jais miesto gyventojus.

Ar Vaidos, Martyno ir Tado čeburekai prilygs garsiosios čeburekinės kūriniams? Visa tai paaiškės jau šį šeštadienį.

Tad ką nuveikti, ko paragauti ir ką pamatyti gražiuosiuose Prienuose? Dalinamės laidos vedėjų rekomendacijomis:

1. Prienų čeburekinė. Tai – vieta, kur paprastas maistas nurungia populiariausias tendencijas. Čia viskas labai paprasta: traškūs čeburekai, šilta atmosfera ir žmonės, kurie moka ne tik gaminti, bet ir nuoširdžiai pasikalbėti. Į čeburekinę užeina vietiniai, pravažiuojantys keliautojai, o neretai ir tie, kurie grįžta iš užsienio – ne tik pavalgyti, bet ir pabūti. Ši vieta gyvuoja jau daugiau nei 25 metus. Jos pradžia – paprasta, bet įkvepianti: ponia Albina Tankevičienė pirmuosius čeburekus iškepė turėdama vos 50 litų kišenėje. O šiandien šie čeburekai jau žinomi gerokai toliau nei Prienai. Verslas tapo šeimos reikalu – vaikai tęsia tradicijas ir kituose miestuose, bet svarbiausia liko nepakitę: gera nuotaika, šviežias maistas ir pagarba žmogui, kuris užeina.

2. „Lietuviškas midus“, Stakliškės. Šiame Prienų rajono miestelyje – Stakliškėse, jau šimtmečius verdamas midus – vienas seniausių fermentuotų gėrimų Europoje. Stakliškėse įsikūręs vienintelis specializuotas midaus gamintojas Baltijos šalyse, tęsiantis senųjų amatininkų tradicijas. Midus čia gaminamas pagal archyvuose rastas receptūras, naudojant vietinį medų, uogas, žoleles ir laikantis ilgo brandinimo proceso. Gamybos metodai artimi tiems, kuriuos naudojo Lietuvos didikų dvaruose ar vienuolynuose. Stakliškės įrašytos į Lietuvos kulinarinio paveldo žemėlapį – tai viena iš nedaugelio vietų, kur tradicinis gėrimas vis dar kuriamas kaip kultūrinė vertybė, o ne tik produktas rinkai. Atvykus čia ne tik atsiveria galimybė pažinti midaus gamybos paslaptis, bet ir iš arčiau susipažinti su šiuo gėrimu, įsigyti įvairiausių jo rūšių, atrasti unikalių skonių, kurie atspindi tiek senąsias tradicijas, tiek šiuolaikinį kūrybiškumą.

3. Prienų tradicinių amatų centras. Tai – vieta, kur šaukštai turi veidus, o medžio drožyba tampa pasakojimu. Čia veikia tautodailininko Algimanto Sakalausko dirbtuvės – viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje, kur medžio meistrystė vis dar gyva ir kasdien praktikuojama. Šaukštai, buities rakandai, koplytstulpiai – ne tik daiktai, bet ir kultūriniai ženklai, kalbantys apie laiką, žmones ir jų aplinką. Centre vyksta edukacijos vaikams ir suaugusiesiems bei organizuojamos kūrybinės dirbtuvės. Daug dėmesio skiriama jaunimui, bendruomeniškumui ir tam, kad paprastas įrankis virstų pasakojimu apie žmogų. Šiame centre lankytojai neretai sutinka ir spalvingą personažą – skudurininkę, dar žinomą kaip Rūta Rūtė, kurios verdama „grucė“ – miežinių kruopų sriuba su netikėtais, kartais šmaikščiais ingredientais – tapo ne tik kulinariniu atradimu, bet ir savotišku Prienų gastronominiu simboliu.

4. „Harmony Park“ – gamtos apsuptyje įsikūrusi vieta Prienų rajone, kurioje dera poilsis, aktyvios veiklos ir privatumas. Parko teritorijoje įrengta SPA erdvė su baseinais, sūkurinėmis voniomis, pirtimis ir masažo paslaugomis. Greta – vilos ir svečių namai, tarp jų ir atskira Ramovės vila su privačia terasa ir jacuzzi. Aplinkui plyti miškai, pievos, tvenkiniai, kurie kviečia lėtai keliauti, stebėti gamtą ar tiesiog būti tyloje. Čia veikia žirgynas, yra pasivaikščiojimo ir bėgimo takų, lauko sporto aikštynai, įrengti padelio bei teniso kortai. Sezono metu siūlomos įvairios pramogos tiek pavieniams lankytojams, tiek šeimoms ar grupėms – nuo ramių gamtos terapijų iki energingų sportinių užsiėmimų. Taip pat šiame komplekse veikia ir restoranas „Simboly“, kuriame daug dėmesio skiriama produktų kilmei ir sezoniškumui – virtuvė čia seka metų laikus, o maistas tampa neatsiejama bendros patirties dalimi.

Kulinarinių kelionių laida „Maisto kelias. Miestų receptai“ – šeštadieniais, 9 val. tik per TV3!

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt