V. Matijošaičio reitingai čiuožia žemyn: kas pakišo koją?

Kaunas

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis © Organizatoriai

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

104207

Ar gali būti, kad monolitinį Kauno mero Visvaldo Matijošaičio reitingą galutinai išjudino užsimoto išdraskyti Kauno rajono bendruomenių protestai ir jis ėmė skilinėti? Ar gali būti, kad Lietuvos visuomenė ima keisti nuomonę apie „tvarkymosi“ Kaune stilių ir metodus?

„Jau kuris laikas krenta anksčiau tarp pirmaujančių buvusio Kauno mero V. Matijošaičio reitingas. Šįkart tam įtakos, matyt, turėjo prieštaringai įvertinti jo užmojai prie miesto prijungti dalį Kauno rajono teritorijų“, – taip visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys komentavo tirpstantį Kauno mero populiarumą, kurį parodė naujausias visuomenės nuomonės tyrimas, atliktas dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.

Kaip jau rašėme, prieš Kauno rajono savivaldybės teritorijos išdraskymą aktyviai protestuoja ne tik rajono politikai, bet ir vietos bendruomenės.

Portalas Alfa.lt nutarė prisiminti kai kuriuos pastarųjų metų skandalus Kaune, kai V. Matijošaitis, jo bendraminčiai taryboje ir savivaldybės administracijoje nepaisė vietos žmonių pasiūlymų, nuomonės, nesileido į konstruktyvią diskusiją. Pabandėme patyrinėti, kaip šie įvykiai atsiliepė mero reitingams.

„Kaunas tvarkosi“ virto „Kaunas kertasi“

2017-ųjų vasarą įsismarkavo medžių kirtimo Kauno centre skandalas. Kaune tuomet per kelis mėnesius, pačios savivaldybės duomenimis, iškirsti maždaug 589 medžiai. Daugiausia Vytauto prospekte – 227, A. Smetonos alėjoje – 217, dar keliasdešimt – Zanavykų ir Miško gatvėse.

Visuomenė sukilo. „Jie prieš tai buvo prižiūrėti, išgenėti, nudažyti – tikrai skauda“, – apie kertamus aukštus medžius žurnalistams tuomet sakė viena protesto organizatorių Giedrė Aleksandravičiūtė. Protestus prie Kauno savivaldybės ir kirtavietėmis paverstose gatvėse rengę kauniečiai tąkart mojavo plakatais „Kaunas kertasi“ bei „Kaunas prieštarauja“, stiliumi primenančiais Kaune savivaldybės įmonių kabinamus ženklus „Kaunas tvarkosi“.

Šie protestai nuaidėjo per visą Lietuvą. Ir nors savivaldybė kirtimus sustabdė ir pažadėjo nebesikėsinti į sveikus medžius, V. Matijošaičio reitingas tąkart virptelėjo (tiesa, laikinai) – populiarumas keletu procentų sumažėjo.

Įsiliepsnojo diskusija dėl politikų moralės

2018-ųjų liepą prie Kauno pilies atidengiant skulptūrą „Laisvės karys“ V. Matijošaičio reitingas karaliavo neregėtose aukštumose. Tačiau per ateinančius du mėnesius Kauno mero populiarumas statoka kreive smigo žemyn – sumenko 6 punktais.

Kaip tik pernai rugpjūtį kilo diskusijos, kiek politikoje dalyvaujantis verslininkas privalo laikytis moralinių normų. Portalas Alfa.lt paskelbė įrodymų, kad V. Matijošaičiui su bendraturčiais priklausantys „Vičiūnai“ savo produkcija prekiauja ir gauna pelno abiejose Rusijos ir Ukrainos fronto pusėse: ir į karą įveltoje Ukrainoje, ir Rusijos neteisėtai aneksuotame Kryme.

Kaip tuomet sakė politologas Tomas Janeliūnas, V. Matijošaitis „viena ranka renkasi politinius taškus demonstruodamas save kaip patriotą ir bendradarbiaudamas su ukrainiečiais kuriant Vyčio paminklą, o kita ranka prekiauja su Krymu, lyg tai būtų pripažinta Rusijos dalis“.

Alfa.lt pateiktos nuotraukos įrodė, kad „Vičiūnų“ krabų lazdelės ir silkės puikuojasi tik po okupacijos Kryme pradėjusiame veikti prekybos centre.

Tąkart „Vičiūnų grupė“ išplatino komentarą, esą įmonė negali kontroliuoti vokiečių ir prancūzų prekybininkų, parduodančių Kauno mero įmonės gaminamą produkciją Kryme. Ir taip – lietuvių įmonė esą parduoda savo prekes šimtui platintojų, kurie jas įvairiuose regionuose taip pat platina savo nuožiūra – paprastai ten, kur turi ilgametį įdirbį su vietos prekybininkais.

Tačiau Alfa.lt pateiktos nuotraukos įrodė, kad „Vičiūnų“ krabų lazdelės ir silkės puikuojasi tik po okupacijos Kryme pradėjusiame veikti prekybos centre.

Be to, advokatų kontoros „Sankaitis, Vegys ir partneriai, Sankaitis Legal“ partneris advokatas Justas Sankaitis teisiškai įrodė, jog jei norėtų, V. Matijošaitis ir jo partneriai galėtų sustabdyti ne itin moralią prekybą aneksuotame Kryme.

„Pagal Lietuvos Respublikos materialinę teisę gamintojas (tiekėjas) yra laisvas su platintoju susitarti dėl prekių pardavimo bei platinimo tam tikroje teritorijoje, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. (...) Bet kuriuo atveju gamintojas (tiekėjas) turi teisę apskritai atsisakyti platinti savo produkciją per tam tikrą prekybos centrą ar platintoją, jei pastarasis atsisako patenkinti gamintojo (tiekėjo) keliamas sąlygas“, – situaciją komentavo J. Sankaitis.

Tėvų bendruomenė užčiaupta

2018-ųjų rugsėjo pirmąją Žaliakalnyje durų nebeatvėrė V. Bacevičiaus pradinė mokykla. Nors moksleivių tėvai kovojo net teismuose (beje, kovoti su šia bendruomene savivaldybė pasisamdė garsią advokatų kontorą), miesto taryba, kurioje dominavo „Vieningo Kauno“ atstovai, išsižadėjo savo priešrinkiminių pažadų šią mokyklą išsaugoti.

„Kas iš tų politikų pažadų? Kas iš jų kalbų? Ar buvo konservatoriai, ar dabar „Vieningas Kaunas“... Mums buvo pasakyta, kad mokyklų neuždarinės. O kokie paskui sprendimai priimti, visi žinome puikiai“, – tada piktinosi V. Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos pirmininkas Pranas Šarpnickis.

Valdantieji savo sprendimą uždaryti mokyklą, garsėjusią kaip saugią, darbingos atmosferos, motyvavo tuo, kad įstaiga neatitinka higienos normų: esą jau seniai reikia ją iš esmės remontuoti. Moksleiviams nutarta pasiūlyti lankyti Žaliakalnio progimnaziją.

„Paskutinį kartą mokykla buvo perdažyta 1997 m. Negi paskui neatsirado lėšų pagelbėti mokyklai?“ – pasipiktinęs klausė P. Šarpnickis, kurio sūnus baigė trečiąją klasę, o keturmetis sūnus ketino pradėti mokslus būtent V. Bacevičiaus mokykloje.

Galimas dialogas neprasidėjo ir mokykloje apsilankius V. Matijošaičiui, kuris, apžiūrėjęs šimtametį statinį, tepasakė: „Čia yra laužas.“

Susikirto su aktyviais šančiškiais

Pastaruoju metu V. Matijošaičio reitingai nuolat krenta nuo praėjusios gegužės.

Būtent gegužę garsiai nuskambėjo naujas Kauno valdžios ir vietos bendruomenės susikirtimas. Valdininkų iškilmingai pristatytą Žemųjų Šančių Nemuno pakrantės atnaujinimo projektą – rajoninių želdynų teritorijoje, pažeidžiant istoriškai susiformavusį gatvių tinklą, įrengti dviejų eismo juostų gatvę su šaligatviu ir dviračių taku – vietos gyventojai sumalė į šipulius.

„Bendruomenei nereikia automobilių gatvės, priešingai – bendruomenė nori išsaugoti rekreacinę zoną, kuo daugiau žaliųjų plotų pabrėžiant šios vietos savitumą miesto kontekste dėl esamos natūralios gamtos. Norime ir toliau šią vietą išlaikyti ramią, saugią ir sveiką, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė ir pridūrė: – Atlikto tyrimo duomenys rodo – planuojama įrengti gatvė bus ženkliai didesnio intensyvumo nei esanti A. Smetonos alėjoje. Tai pakeis ne tik šančiškių gyvenimo įpročius, bet ir viso mikrorajono urbanistinį planą – ir dviratininkams, ir pėstiesiems nebus taip saugu, kaip yra šiuo metu. Vaikai čia laisvai gali iš gyvenamųjų namų nubėgti prie upės nesibaimindami, jog kliudžius automobiliui įvyks nelaimė.“

Prieš savivaldybės planus rekreacinėje teritorijoje tiesti kelią ir statyti namus žmonės net protestavo išsirikiavę gyva grandine.

O Kauno valdžia įrodinėja savo – dviejų eismo juostų kelias čia buvo suplanuotas dar prieš 20 metų ir jis bus.

„Miesto ūkininko“ įvaizdis subliūško

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas V. Gaidys pastebėjo, jog V. Matijošaičio reitingai ritasi žemyn pastaruosius šešis mėnesius. Sociologas pasvarstė, jog tam gali turėti įtakos ne tik prieštaringai vertinami užmojai žūtbūt Kaune padidinti gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų skaičių, bet ir kiti garsiai nuskambėję skandalai.

„Kažkokie neaiškumai dėl sūnaus verslų prie Lampėdžio ežero, buvusioje vandenvalos teritorijoje Vičiūnuose, pagaliau naujas dvaras su auksiniais tualetais“, – naujausius kontekstus, kuriuose buvo minima Kauno mero pavardė, vardijo V. Gaidys ir tuoj pat paaiškino, kodėl jie svarbūs.

„Žmonės viešiems asmenims atleidžia grubumą, neišmanymą, meilužes, diplomo neturėjimą, bet to, kas susieta su asmenine nauda, – niekada!“ – pabrėžė V. Gaidys ir pasvarstė, kad ilgą laiką V. Matijošaičio puoselėtas paprastuolio „iš liaudies“, „miesto ūkininko“ įvaizdis žmonių, atrodo, jau nebeveikia.

Panašu, kad Lietuvos gyventojai visai kitaip ima žiūrėti į „besitvarkantį“ Kauno merą.

Vertindamas dabartinę situaciją visuomenės nuomonės tyrimų ekspertas, priminęs rekordiškai augusį V. Matijošaičio reitingą priimant Kaune vadinamąjį Vytį, pažymėjo: „Bet kas mėnesį skulptūros juk neatidenginėsi...“

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt