Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Vytautas Landsbergis. ELTA/Josvydas Elinskas
Algimantė AmbrulaitytėŠaltinis: BNS
„Mes matom labai tokį įtartiną, silpną, ar abejojantį Amerikos veidą. Galima sakyti, kad Amerika atsisakė demokratinio pasaulio lyderystės“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė V. Landsbergis.
„Dar prieš metus visi Vakarų lyderiai kaip vienas kartojo vieną motyvą: „Oi, be Amerikos mes nieko negalim.“ Tai jūs jau kapituliuojat? O jeigu Amerika susitaria su Putinu? O galbūt jau susitarė? Tai mums tiktai iš anksto nusipirkti vestuvinį pyragą ir eisim pasiduoti“, – pridūrė jis.
V. Landsbergio teigimu, Vakarų valstybės pačios leidžia Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui diktuoti darbotvarkę.
„Jisai (V. Putinas – BNS) pagąsdina, kad užmes bombą ir Vakarai prašo, kad jis nebūtų toks gąsdintojas. O Vakarai niekad nepasakė, kad mes tau tokią bombą užmesim, kad tos tavo Rusijos apskritai neliks“, – sakė pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas.
Anot jo, sostinės Katedros aikštėje įvykusi Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija yra vilčių teikiantis ženklas.
„Lietuva yra pasiryžusi gintis. Ir Europa su dabartine Vokietija rodo valią gintis, nekapituliuoti, prašant malonės. Ir Amerikai traukiantis nuo tarptautinės, transatlantinės ar pasaulinės lyderystės, panašu, kad Vokietijai pradeda patikti lyderystė. Ir čia yra ir mums vilties ženklas“, – teigė V. Landsbergis.
„Aišku, Vakarai yra praradę be galo daug laiko tokiam tikram apsiginklavimui, kurio galbūt iš tikrųjų bijotų ir Kremliaus agresoriai. Jie nebijo užpuolimo. Jie tik skaičiuoja savo laiką, kada jiems pulti ir pribaigti tuos supuvusius Vakarus. Jie atvirai kalba“, – pridūrė jis.
BNS rašė, kad ketvirtadienį sostinėje įvyko Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.
Katedros aikštėje išsirikiavo beveik tūkstantis karių, tarp jų: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovai iš 10-osios šarvuotosios divizijos štabo, 45-osios šarvuotosios brigados, 122-ojo šarvuotasis pėstininkų ir 203-iojo tankų batalionų, kartu su daugianacionaline NATO kovine grupe „Lietuva“ bei Lietuvos kariuomenės kariais.
Sprendimas perkelti Vokietijos brigadą nuolatiniam buvimui Lietuvoje buvo priimtas 2023 metais. Tai pirmoji Vokietijos ginkluotųjų pajėgų brigada, nuolat dislokuota už Vokietijos teritorijos ribų.
Balandžio 1 dieną Vokietijos kariuomenės 45-oji brigada pasiekė pilną štabo pajėgumą. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 500 Vokietijos brigados karių, o pilnas kovinės brigados pajėgumas su 5 tūkst. karių ir civilių, visa reikiama technika, įranga bei atsargomis bus pasiektas 2027-aisiais.
Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą.