V. ir M. Janovičiai iš Sabaliūnų kaimo švenčia auksines vestuves

Šalčininkai

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

EtapliusŠaltinis: Šalčininkų rajono savivaldybė

Bendras Sabaliūnuose gyvenančių Janovičių gyvenimas prasidėjo nuo Dieveniškių.

Jaunas specialistas Vladimir Janovič, kilęs iš Peckūnų kaimo (Baltarusija) atvyko čia mokytis profesinėje mokykloje. Iš Dieveniškių jis buvo pašauktas į kariuomenę, o grįžęs įsidarbino vietos tarybiniame ūkyje. Čia dirbo ir ponia Marija.

Paklaustas, kaip jiedu susipažino, ponas Vladimiras šypsodamasis trumpai atsako – „tai ji mane surado“. Abu susižvalgo ir prisimena, kaip 1974 metų gruodžio pabaigoje jiedu nuvyko į Trobų apylinkę (Baltarusija) ir užregistravo santuoką. Tikros vestuvės buvo 1975 m. sausio 17 d., kai jiedu santuokos įžadus davė Norviliškių bažnyčioje. Šaltis ir sniegas buvo nebaisūs. Vestuvių dienai ponia Marija puošėsi pačios pasiūta suknele, o jos vyras – nauju kostiumu. Prisiekti amžinos meilės jaunieji važiavo su „volga“. Abu prisimena, jog jų santuoką palaimino Norviliškėse tarnavęs kun. Antoni Zaman.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

„Po vestuvių reikėjo pasikeisti pasą. Nuvažiavome į Šalčininkus, o manęs ten klausią, kur mes tuokėmės, nes ant dokumento nėra anspaudo. Tad vėl važiavome į Trobas, mums uždėjo antspaudą ir tik tada galėjau pasikeisti pavardę“, – linksmai bendro gyvenimo pradžią prisimena ponia Marija.

Po vestuvių jaunieji apsigyveno ponios Marijos tėvų namuose, Sabaliūnų kaime. Čia jiedu gyvena iki šiol. Iki savo tėviškės ponas Vladimiras galėjo nueiti kad ir pėstute, nes kaimas įsikūręs netoli Norviliškių, vos už 3 km nuo Sabaliūnų. Jis matomas per valstybinę sieną šalia Norviliškių.

„Nebėr mano pavardės“, – juokaudamas dūsauja jubiliatas. – Turime tris dukteris – Ireną, Valentiną, Vladislavą. Esu turtingas senelis, turiu šešias anūkes ir du anūkus, vieną proanūkę“, – tęsia Vladimiras Janovičius.

Janovičių šeima – giliai tikintys žmonės. Bažnyčia jiems visada buvo artima. Jie prisimena Norviliškėse ir Dieveniškėse tarnavusius kunigus. Ilgametį kleboną Domą Valančiauską jiedu mini gražiu žodžiu, juo labiau, kad ponas Vladimiras padėjo jam važiuoti pas parapijos tikinčiuosius, nuveždavo į kitas Lietuvos bažnyčias, vienuolynus. Kaip vieną ryškiausių įvykių ponas Vladimiras įvardija per vieną iš kun. Valančiausko kelionių įvykusį atsitiktinį susitikimą su JE vyskupu Gintaru Grušu.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Sausio 23 dieną su auksiniu jubiliejumi poros atvyko pasveikinti Šalčininkų rajono mero pavaduotojas Valdemar Sliževski, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Rogoža, Dieveniškių seniūnijos seniūnė Česlava Marcinkevič, o taip pat iš Sabaliūnų kaimo kilusi Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narė Jadvyga Sinkevič.

„Šiandien iš visos širdies noriu ištarti Jums padėkos žodžius už Jūsų pavyzdinį gyvenimą. Užauginote nuostabias dukras, vieną iš jų turėjau laimės mokyti. Visada jaučiau Jūsų šeimos palaikymą, ypač kai užpustydavo kelius ir mes negalėdavome sulaukti technikos. Jūs, pone Vladimirai, visada ištiesdavote pagalbos ranką ir Sabaliūnuose kelias visada buvo pravažiuojamas. Jūs visada turėjote laiko padėti klebonui. Esate žmonės, kuriais galima pasikliauti. Linkiu Jums dar ilgų ir gražių bendro gyvenimo metų kartu su vaikais ir anūkais. Tegul Jus aplanko Dievo malonė, o Dievo Motina laimina Jūsų šeimą“, – kalbėjo Dieveniškių seniūnijos seniūnė Česlava Marcinkevič.

Prisiminęs savo geležinį bičiulį ponas Vladimiras pradeda pasakoti, kad jis vis dar stovi garaže, tik jau mažiau darbuojasi. Dirbamą žemę jiedu su žmona perleido ūkininkui, dabar jiedu darbuojasi nedideliame šeimos ūkyje, augina vištas, rūpinasi šuniuku ir katinu.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

„Auksiniai metai – tai laikas, kai su džiaugsmu galima prisiminti savo pasiekimus, pasidžiaugti tuo, kas sukurta ir pagalvoti apie ateitį. Tegul kartu praleisti metai suteikia Jums daugiau jėgų ir optimizmo. Tegul Jūsų gyvenimo kelyje bus tik geri žmonės, kurie padeda, tiesia pagalbos ranką, yra geranoriški. Būkite sveiki. Džiaukitės Jūsų šeimos šiluma!“ – kalbėjo vicemeras Valdemar Sliževski.

Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narė Jadvyga Sinkevič pasidžiaugė galėdama pažinoti darbščią Janovičių šeimą. Būdama jauna ji ėjo pas ponią Mariją siūti suknelių.

„Nepaisant to, kad mano mama siuvo, bet kai tetos atveždavo medžiagos, tai skubėjau pas Jus, nes mokėjote pasiūti suknelę kitaip, madingiau. Poną Vladimirą taip pat prisimenu, kaip visada skubantį valyti kelio arba kažkam padedantį tvarkyti lauko, arti. Kaime visada Jus minėjome geru žodžiu. Svarbiausia, kad Jus visada matėme kartu. Ir toliau gyvenimo keliu eikite stipriai laikydamiesi už rankų ir būkite sveiki“, – kalbėjo Jadvyga Sinkevič.

Šalčininkų rajono savivaldybės nuotr.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt