Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Valentinas Gavrilovas. ELTA / Žygimantas Gedvila
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
Visgi viceministrą išsikvietę parlamentarai abejojo jo atsparumu rusiškai propagandai, motyvacija atstovauti šaliai europiniuose formatuose diskutuojant dėl didesnių lėšų gynybai ir kėlė istorinės atminties dėl Sovietų Sąjungos okupacijos klausimus.
„Noriu paakcentuoti, kad mano įrašas dėl gegužės 9 d. ir mano playlistas arba dainų sąrašas yra (sudarytas – ELTA) toli gražu iki karo Ukrainoje pradžios, vėliausiai 2020 m. Kas buvo didžiuliu šoku visiems pasaulyje, po Rusijos agresijos 2024 m., tas pakeitė ir mane – tas po žiūris, be abejo, keičiasi, keičiasi ir pomėgiai. Tas, kas anksčiau galėjo galbūt būti laikoma leistinu, dabar nebe“, – liberalų frakcijos posėdyje antradienį kalbėjo viceministras.
„Aš kaip tik galėčiau būti kaip priešiškų valstybių minkštajai galiai užkardyti kaip tam tikras simbolis. Labai džiaugiuosi tuo, kad bendrauju (…) ne tik su Lietuvos rusais, bet ir rusakalbiais, kurie irgi visiškai adekvačiai mato tą situaciją, kurie palaiko Ukrainą, kurie supranta tą grėsmę, kuri sklinda iš dabartinio Kremliaus vadovo“, – tikino V. Gavrilovas.
V. Gavrilovas akcentavo suprantantis, kad kariniai veiksmai Ukrainoje prasidėjo anksčiau, 2014-aisiais, tačiau pridūrė, kad 2022-ųjų Rusijos invazija į Ukrainą tapo nauju atskaitos tašku, privertusiu pakeisti nuomonę.
„Taip, 2014 m. dar turėjau vilčių, kad gali apsigręžti procesai. Turėjau vilčių galbūt vilčių dėl Rusijos valdžios pasikeitimo. Dabar situacija yra kita“, – pripažino V. Gavrilovas.
Posėdyje dalyvavę liberalai apgailestavo, kad pas į klausimus yra pasiryžęs atsakyti tik pats V. Gavrilovas, tačiau ne finansų ministras Rimantas Šadžius.
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys kėlė klausimą, kad dėl viceministro veiklos kyla nepasitikėjimas Vyriausybe tuo metu, kai šiai reikėtų atlikti vienytojo funkciją, tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, atstovaujant šaliai Europos Sąjungos (ES) formatuose.
„Tikslai kalbant apie gynybos finansavimą yra keliami tokie, kad ir Mastrichto kriterijų peržiūrėjimas, ir iš principo gynybos srities stiprinimas pačioje ES. (…) Jūs turėsite vaikščioti Briuselio koridoriais ir aš prie ko vedu – jeigu jūs sakote, kad jūsų neveikia minkštoji galia, bet per jus gali veikti ta minkštoji galia, kiekvieną kartą vis prikišant vieną ar kitą epizodą“, – akcentavo S. Kairys.
2014-2016 m. V. Gavrilovas taip pat yra dirbęs sveikatos apsaugos viceministru, tuomet turėjo teisę dirbti su slapta informacija. Posėdyje patvirtino prašymą pateikęs ir dabar, jį nagrinėja Valstybės saugumo departamentas (VSD).
Nemano, kad galėtų tapti rusiškos minkštosios galios įrankiu
Po posėdžio paklaustas, ar pats galėtų tapti Rusijos minkštosios galios įrankiu, V. Gavrilovas tikino esantis atsparus agresorės įtakoms.
„Negaliu tapti įrankiu. Nesu mažas vaikas, esu 46 metus čia išgyvenęs, esu dirbęs, esu įrodęs, ir tikrai manau, kad esu atsparus visoms galimoms įtakoms“, – žurnalistams tikino jis.
„Finansų ministerija dirba efektyviai. Taip, aš turiu laiko skirti atsakymams į jūsų pagrįstus klausimus ir arba ta situacija bus išsiaiškinta, arba bus priimtas kitoks sprendimas“, – kalbėjo viceministras, paklaustas, ar nemato poreikio atsisiatydinti.
V. Gavrilovas taip pat patvirtino paskyrą „Vkontakte“ susikūręs prieš 10 metų, prieš daugiau nei trejus metus baigęs ją aktyviai naudoti, o galutinai išsitrynęs šiemet. Paklaustas, kokia dabar jo pozicija Rusijos atžvilgiu, viceministras pažymėjo besitikintis tik dabartinio režimo griūties.
„Šiuo metu turiu tik tas viltis, kad pasikeis Rusijos valdžia. Tada irgi tos viltys buvo panašios, tik jos vis silpnėjo ir dabar jau siejamos arba su revoliuciniais procesais, arba biologiniu procesu tam tikro žmogaus kūne“, – pabrėžė V. Gavrilovas, turėdamas omenyje karą pradėjusį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Tuo metu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen po posėdžio tvirtino, kad jos frakcijai Seime kyla abejonių, jog viceministras gali toliau tinkamai eiti pareigas.
„Susidarė įspūdis, kad (viceministras yra – ELTA) būtent tokio pažeidžiamumo ir pažeidžiamumo Rusijos mikštajai galiai simbolis. (…) Taip pat turiu pabrėžti, kad laukiame ministro Šadžiaus atėjimo į frakciją ir atsakymo į klausimus – tiek susijusius su viceministru, tiek plačiau su situacija, su gynybos finansavimu“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot politikės, abejonių kelia V. Gavrilovo polinkis per trumpą laiką keisti savo nuomonę.
„Natūralu, kad būnant tokiose pareigose, kur esi atsakingas už sankcijas, už tarptautinę politiką, kur turi važiuoti į ES institucijas ir kovoti dėl maksimalaus gynybos finansavimo – būtent šie jo ankstesni buvę ar pasisakymai, ar faktai apie jį daro jį pažeidžiamu“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
LRT radijas pirmadienį skelbė, kad V. Gavrilovas rusiškame socialiniame tinkle turėjo paskyrą, kurioje dalijosi dainomis, propaguojančiomis Rusiją, jos armiją ir Sovietų Sąjungą. Viceministras tikino šią paskyrą jau ištrynęs.
Reaguodamas į situaciją, premjeras Gintautas Paluckas tikino, kad neabejoja V. Gavrilovo lojalumu Lietuvai, tačiau neatmetė galimybės kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kad abejonės būtų išsklaidytos.
Pasirodžius informacijai dėl Rusiją propaguojančių viceministro įrašų, Finansų ministerija Eltai taip pat nurodė, kad požiūris į V. Gavrilovą dėl lojalumo Lietuvai ar pasitikėjimas jo gebėjimais nepasikeitė.
Viceministras pastaruoju metu jau buvo susilaukęs kritikos bei klausimų dėl socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintų nuotraukų minint vadinamąją Pergalės dieną.
Viešojoje erdvėje kilus ažiotažui, V. Gavrilovas patikino, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigą nuo šiol minės kartu su visa Europa – gegužės 8-ąją.