Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Viktorija Čmilytė-Nielsen / Andrius Ufartas/ELTA
Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA
„Man susidaro įspūdis, kad ministras pirmininkas iš tiesų nuoširdžiai nemato jokio interesų konflikto, kuomet jisai, kaip Vyriausybės vadovas, priima sprendimus ir dėl tų klausimų, kurie yra galbūt ne visiškai tiesiogiai, bet iš esmės susiję ir su ILTE“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.
„Kita problema, kurią matau – akivaizdaus dalyko neigimas, kad dvi įmonės yra susijusios, ir atsiejimas tų įmonių nuo savęs, kaip asmens, kaip politiko, kaip verslininko, galų gale“, – pridūrė ji.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, atsakyti į likusius klausimus premjeras artimiausiu metu bus kviečiamas atskirame susitikime su liberalų frakcija.
„Man norėjosi užduoti klausimą apie tai, kokį terminą ministras pirmininkas vartotų, apibrėždamas savo, kaip akcininko, dalyvavimą, priimant į darbą įmonės vadovą, jeigu tai nėra dalyvavimas įmonės veikloje. Taip pat kokį terminą vartotų, pateisindamas savo veiksmus, kurie akivaizdžiai yra dalyvavimas susietų įmonių veikloje. Bet tokios galimybės užduoti (šiuos klausimus – ELTA) šiandieną neturėjau, tai mes kviesimės į frakciją (premjerą – ELTA) ir tęsime klausimus“, – antradienį kalbėjo parlamentarė.
„Tikimės, kad šią savaitę. Kviesim iš karto, kai tiktai turės galimybę – frakcija yra pasiruošusi užduoti klausimų, nes jų dar liko po šiandienos“, – pridūrė politikė.
Pasitraukimas iš pareigų būtų natūralus sprendimas
Pasak liberalų lyderės, susiklosčius tokiai situacijai, premjero pasitraukimas iš užimamų pareigų būtų natūralus sprendimas. Tiesa, kaip pažymi V. Čmilytė-Nielsen, šios koalicijos atstovams toks poelgis nebūtų būdingas.
„Tai nebūdinga šitoje koalicijoje. Aš manau, kad idealiame gyvenime – taip, tai būtų toks natūralus sprendimas, ypač turint galvoje, kad mūsų politinėje sistemoje, mūsų politinėje istorijoje esame turėję įvairių pavyzdžių“, – kalbėjo parlamentarė, akcentuodama, jog tam, kad G. Paluckas prisiimtų politinę atsakomybę, būtinas koalicijos partnerių arba prezidento Gitano Nausėdos paraginimas.
„Akivaizdu, kad tam, kad jis turėtų rimtas politines pasekmes, reikia vienos iš kelių sąlygų (…). Arba reikia griežto koalicijos partnerių pasakymo, arba griežto prezidento paraginimo prisiimti politinę atsakomybę, arba paties asmens savikritiško vertinimo, tačiau šito tikrai neišgirdome ir neabejoju, kad neišgirsime“, – sakė politikė.
Pasak jos, tokio sprendimo priėmimui įtakos galėtų turėti ir nauji faktai, įrodantys, jog premjeras antradienį Seime sakė netiesą.
„Arba (reikėtų – ELTA) kažkokių naujų faktų, kurie patvirtintų, kad šiandieną premjero atsakymuose nebuvo visiškai tiesa“, – akcentavo Seimo narė.
„Kad šiandieną bus neigimas, toks šiek tiek su pašaipa, net neabejojau“, – pridūrė ji.
Praėjusią savaitę pasirodęs bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog lengvatinė 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusi „Invega“) paskola iš dalies G. Palucko valdomai įmonei suteikta jam jau einant ministro pirmininko pareigas.
Anot tyrimo, kita premjero kontroliuojama įmonė „Emus“ negalėjo kreiptis dėl paskolos į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams pretenduoti, todėl paskolą gavo būtent „Garnis“, kuri buvo įsteigta tik pernai ir Registrų centrui dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų.
Vis tik, „Garnis“ galėjo pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. tik padidinus įmonės įstatinį kapitalą iki 40 tūkst. eurų – tai akcininkai G. Paluckas ir Mindaugas Milašauskas padarė praėjusių metų gruodžio 30-ąją.
Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.
Pats G. Paluckas žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento G. Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK).
Savo ruožtu ILTE Stebėtojų tarybos pirmininkė Daina Kleponė praėjusios savaitės ketvirtadienį Eltai sakė, kad įstaiga pradėjo vidinį auditą dėl lengvatinės penktadalio milijonų eurų vertės paskolos „Garniui“, kurį planuoja baigti per savaitę.
Be to, ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas savo feisbuko paskyroje paskelbė gavęs vienos įmonės, neatskleistos dėl konfidencialumo, informaciją, kad ji derino prekių tiekimą su „Emus“ atstovu, kuris esą vėliau nurodė, kad įmonės sąskaitą reikia išrašyti „Garniui“, o prekes siųsti bendrovės „Emus“ adresu.
Taip pat skelbta, esą šias išlaidas planuota apmokėti ILTE suteiktos paskolos lėšomis – nors prekės buvo skirtos ir išsiųstos „Emus“, už jas galėjo sumokėti kita premjero įmonė.
Savo ruožtu „Garnis“ direktorius Artūras Lapinskas paviešintas sąsajas vadino „nesąmone“ ir dėl visuomenininko paskelbtos informacijos nurodė planuojantis kreiptis ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI). Šiuos ketvirtadienį A. Tapino paviešintus duomenis nusprendė įvertinti ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.
Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.