Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Viktorija Čmilytė-Nielsen / ELTA
Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA
„Džiaugiuosi, kad mūsų strategija pasiteisino – teikti prioritetą Seimo rinkimams kaip svarbiausiems partine prasme. Rezultatai tai rodo“ – pirmadienį Eltos surengtoje spaudos konferencijoje sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Liberalų sąjūdžio frakciją sudarys 12 žmonių. Iš esmės, tokį planą sau ir buvo užsibrėžę prieš rinkimus. Pagrindiniai tikslai pasiekti – išlaikyti dabar esamą frakciją, padidinti palaikymą didmiesčiuose, “, – pridūrė ji.
Socialdemokratams linki greičiau apsispręsti dėl premjero posto
Socialdemokratų lyderei Vilijai Blinkevičiūtei aiškiai neatsakant, ar po sėkmingų rinkimų ji imsis vadovauti Vyriausybei, V. Čmilytė-Nielsen linki partijai greičiau apsispręsti. Anot jos, premjeras turėtų būti žinomas rytą po rinkimų.
„Tai, kas yra projektuojamas į premjerus – svarbu apskritai. Tai yra lyderystės prisiėmimas ir turi aplink kažką tai burtis koalicija. Jau kitą rytą po rinkimų turėtų būti visiškai aišku ir šiandieną mes esame nereikalingai neapibrėžtoje situacijoje. Jeigu Liberalų sąjūdis būtų laimėję rinkimus – ši rytą būtume turėję atsakymus ir nereiktų tokios diskusijos turėti“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.
Visgi, Liberalų sąjūdžio lyderė pabrėžė, kad visos rinkimų kampanijos metu nebuvo aišku, ar V. Blinkevičiūtė imsis vadovauti Vyriausybei.
„Rinkimų kampanijos metu neatrodė, kad tik planas „A“ yra būtinai tas planas, kuris realizuosis. Turiu galvoje V. Blinkevičiūtės premjerines ambicijas, man buvo klausimų visą tą laiką. Kaip socialdemokratų rinkėjai įvertintų tokį paskutinės minutės pakeitimą – nesiimsiu spręsti“, – svarstė politikė.
„Žvelgiant į mandatą, kurį gavo socialdemokratai – norisi palinkėti, kad jie kuo greičiau apsispręstų dėl lyderystės, nes tai yra tiesiog valstybiškai svarbu“, – pabrėžė ji.
Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas. Daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas parlamente.
Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai su 28 mandatais, trečioje vietoje esanti „Nemuno aušra“ gaus 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.