V. Čmilytė-Nielsen mano, jog Liberalų sąjūdis gali pagerinti 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus vienmandatėse apygardose

Lietuva

Viktorija Čmilytė-Nielsen. Andrius Ufartas (ELTA) nuotr.

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA

307109

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog jos vadovaujama politinė jėga gali pagerinti prieš ketverius metus Seimo rinkimų antrajame ture pasiektą rezultatą.

2020 m. parlamento rinkimuose liberalų atstovai pasiekė pergalę 7 vienmandatėse apygardose. Politikė neabejoja, jog liberalai ne tik išlaikys šį mandatų skaičių, bet jį ir pagerins.

„Sakyčiau, kad Liberalų sąjūdžio didžioji stiprybė yra ta, kad mes, kaip partija, turime ir palaikymą miestuose, ir didmiesčiuose. Dėl jo kovosime. Bet, suprantama, vienmandatėse turime tradiciškai stiprius kandidatus, kurie rinkimai po rinkimų iškovoja žmonių pasitikėjimą. Tai aš, kaip partijos pirmininkė, tvirtai tikiu, kad mes galime ne tik išlaikyti tą rezultatą, kurį pasiekėme 2020 m. vienmandatėse, bet jį ir kažkiek pagerinti“, – šeštadienį Eltai po Liberalų sąjūdžio tarybos posėdžio sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Šeštadienį partijos vadovybė patvirtino 53 kandidatus spalį vyksiantiems Seimo rinkimams. V. Čmilytė-Nielsen patikino, jog tai nėra galutinis vienmandatininkų sąrašas.

„Kol kas tai tarpinis pasitvirtinimas. Tikrai turėsime daugiau kandidatų. Šiandieną taryboje pasitvirtinome 53“, – nurodė politikė.

„Turėsime dar vieną, finalinę tarybą prieš rinkimus, liepos 13 d. – kurioje pasitvirtinsime ir daugiamandatėje sureitinguotą partijos kandidatų sąrašą“, – pažymėjo ji.

Tarp patvirtintų vienmandatininkų – bene visi Liberalų sąjūdžio atstovai Seime. Tiesa, 2020 m. Plungės-Rietavo apygardoje mandatą iškovojęs Jonas Varkalys artėjančiuose rinkimuose nedalyvaus. V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog tai buvo paties partijos kolegos sprendimas.

„Paties Jono sprendimas nekandidatuoti. Mes šį sprendimą gerbiame, tikrai esame dėkingi kolegai už tuos metus, kai dirbome Seime drauge. Jo asmeninis apsisprendimas yra baigti šią kadenciją ir toliau aktyvios politinės veiklos nebetęsti“, – nurodė Seimo vadovė.

Ji taip pat paaiškino, kodėl tarp vienmandatininkų nėra nė vieno liberalų mero.

„Suprantame, kad savivaldos rinkimai praėjo visiškai neseniai – Liberalų sąjūdžiui jie buvo išskirtinai sėkmingi, iškovojome 9 merų pozicijas ir buvome antri tarp partijų. Natūralu, kad merai net neįpusėję savo kadencijų tęsia darbus ten, kur yra gavę žmonių pasitikėjimą. Dėl to vienmandatėje jų ir nematome“, – partijos poziciją paaiškino ji.

Kol kas vienmandačių apygardų sąraše nėra ir dabartinio kultūros ministro Simono Kairio. Tačiau, pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen, jis į Seimą kandidatuos vienoje Kauno vienmandačių.

„Jis bus kandidatu vienmandatėje apygardoje. Bet Kaune dar ne visas vienmandates esame patvirtinę. Kai visą paveikslą išsidėliosime, manau, liepos viduryje Simono Kairio sprendimas taip pat matysis“, – patikino Liberalų sąjūdžio pirmininkė.

ELTA primena, kad šeštadienį Liberalų sąjūdžio taryba patvirtino dalį kandidatus, kurie spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose sieks iškovoti parlamentaro postus vienmandatėse apygardose. Taip pat pasirengta daugiamandatės apygardos sąrašo reitingavimui, kuris vyks liepos 1-4 dienomis. Galutinis kandidatų sąrašas bus tvirtinamas liepos 13 d.

Seimo rinkimai vyks 2024 metų spalio 13 dieną.

2020 m. rinkimuose Liberalų sąjūdis iškovojo 13 mandatų – 7 politikai laimėjo rinkimus vienmandatėse apygardose, 6 išrinkti pagal sąrašą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt