Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Viktorija Čmilytė-Nielsen / ELTA nuotr.
Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA.LT
„Projekto, koks jis yra dabar, mūsų partija nepalaikys“, – antradienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Ji (mokesčių pertvarka – ELTA) buvo pakankamai ilgai ruošta, tačiau mes žinome iš pačio finansų ministro, dėl kai kurių jos elementų buvo apsispręsta likus kelioms valandoms iki svarstymo Vyriausybėje. Ji todėl liko tokia ekspromtinė ir chaotiška. Tai ne demokratijos šventė, o parodo blaškymąsi“, – teigė liberalė.
Anot jos, planuojamos mokesčių pertvarkos neigiamus efektus visuomenei bus bandoma užmaskuoti su pensijų kaupimo tvarkos pakeitimais. Liberalės manymu, žmonės galės išsiimti pinigus, pajausti trumpalaikį gyvenimo kokybės pagerėjimą, tačiau ilgalaikiai efektai visai valstybei bus neigiami.
„Sprendimai dėl antrosios pakopos išdraskymo ir galimybės, išsiimti dalį pinigų, sudarymas – yra tiesiog bandymas nuskausminti mokesčių pertvarkos sukeltus nepatogumus. Matyt, socialdemokratai apskaičiuoja, kad tai rinkimiškai atsipirks, bet žvelgiant į valstybės ekonomiką ir pasekmes – tai labai netolerantiška“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad antradienį Seimas pradėjo svarstyti Finansų ministerijos siūlomus GPM bei NT mokesčio pakeitimus, siūlymus kelti pelno mokestį, įvesti naujus cukraus ir draudimo mokesčius.
Skaičiuojama, jog, priėmus visus mokestinius siūlymus, į valstybės ir savivaldybių biudžetus kitąmet papildomai būtų surenkama 248,7 mln. eurų, o 2027 m. – 624,6 mln. eurų.
Tuo metu valstybės gynybai finansuoti kitąmet planuojama sukaupti papildomai 306 mln. eurų, 2027 m. – 523,6 mln. eurų.
Seime pateikimo etapą jau įveikusia pensijų pertvarka siūloma atsisakyti automatinio įtraukimo, leisti vieną kartą išsiimti 25 proc. sukauptų lėšų ir palikti 1,5 proc. užpraėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidiją prie kaupimo.
Pagal Vyriausybės siūlymus, būtų atsisakyta dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą, vietoje jo įtvirtintas visiškai savanoriškas kaupimo modelis.
Visas lėšas iki pensijos išsiimti būtų leidžiama, kai žmogus netenka 70-100 proc. dalyvumo, jam nustatyta sunki liga, įtraukta į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytą ligų sąrašą, ar paliatyvios pagalbos poreikis.
Tokiu atveju išsiimamos lėšos nebūtų apmokestinamos ir pajamų mokesčiu.
Sumokant 3 proc. mokestį nuo išsiimamos sumos, pensijos dar nepasiekęs žmogus vieną kartą per visą gyvenimą galėtų atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet ne daugiau negu įmokėta suma, arba išsiimti visą sumą, kai žmogus yra sukaupę iki privalomo anuiteto sumos arba jam liko 5 metai iki pensinio amžiaus.
Nutraukti kaupimą galima būtų 21 mėnesių laikotarpiu arba beveik dvejus metus, iš kurių techniškai pasitraukti galima būtų 2026-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais ir 2027 metų tuo pačiu laikotarpiu.
Jeigu kaupiančiojo netenkina atnaujintos sąlygos, jis galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos, vadinamąją „Sodros“ pensiją.