PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Birželio 27 d. 09:38

V. Čmilytė-Nielsen: apie galimas kandidatūras į EK koalicinėje taryboje kalbėta minimaliai, naujų pavardžių nebuvo

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA


306700

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad ketvirtadienį susirinkusi koalicinė taryba apie galimų kandidatų į Europos Komisiją (EK) pavardes kalbėjo minimaliai. Pasak jos, koalicijos partnerių susitikimo metu daugiau buvo kalbėta apie galimus eurokomisarų portfelius ir skyrimo procesą.

„Koalicijos tarybą sukviečiau tam, kad aptartume jau formaliai galimas kandidatūras į Europos komisarus. Šiandieną kalbėjome daugiau apie procesą, apie galimus portfelius, apie galimą išsidėstymą laike. Ir apie pavardes kalbėjome minimaliai“, – ketvirtadienį žurnalistams po koalicinės tarybos posėdžio sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Naujų pavardžių nebuvo, buvo tos pavardės, kurios visiems jau žinomos“, – pažymėjo ji.

Parlamento vadovė abejoja, kad konkreti Lietuvos atstovo į EK kandidatūra bus įvardinta iki liepos 18 d.

„Balsavimas Europos Parlamente numatytas liepos 18 d., todėl tikėtina, kad konkrečios pavardės ir sprendimas Vyriausybėje iki to laiko nebus priimtas. Žinoma, mums kaip koalicijos partneriams svarbu, kad mes kuo greičiau aptartume kandidatus ir kad galėtume išsakyti savo nuomonę dėl konkrečių kandidatų šansų praeiti visus filtrus – ne tik prezidento, bet ir Seimo“, – akcentavo parlamento vadovė.

Abejoja, kad G. Landsbergio kandidatūra sulauktų reikiamos paramos

Visgi V. Čmilytė-Nielsen abejoja, ar dažnai viešoje erdvėje įvardinama užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūra galėtų sulaukti reikiamos paramos.

„Aš manyčiau, kad tai yra per ankstyvas klausimas konkrečiai dėl šitos kandidatūros, nenuneigiant tikrai visų nuopelnų užsienio reikalų ministro. Turiu abejonių, ar jis praeitų pirmąjį filtrą“, – sakė Seimo pirmininkė.

Kažkokios kitos alternatyvios, konkrečios kandidatūros, pasak jos, koalicinės tarybos susitikimo metu nebuvo įvardintos.

„Klausimas ne man, nes atsakymo kito, kažkokio alternatyvaus ar daug kandidatų pavardžių mes šiandieną neaptarėme, mes kalbėjome labiau apie procesą ir išsidėstymą laike“, – patikino ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat tikina, kad apie galimybę jai kandidatuoti į eurokomisaro pareigas taip pat nebuvo diskutuota.

„Ne, nebuvo, nes tai esu komentavusi ne kartą viešai – iniciatyva, prerogatyva teikti atstovą į eurokomisarus yra Vyriausybė. Ir būtų natūralu, kadangi koalicijos didžioji politinė jėga yra konservatoriai, kad tai būtų būtent tos politinės bendruomenės atstovas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Šitame etape labai nustebčiau, jeigu premjerė ieškotų kandidatų ne iš savo partijos“, – pridūrė ji.

Kritikuoja „laisviečių“ bandymą sieti civilinės sąjungos ir EK klausimus

Seimo pirmininkė taip pat teigė mananti, kad Laisvės partijos bandymas sieti civilinę sąjungą su kandidato į EK paskyrimu, mažina šansus, kad dėl šios iniciatyvos bus sutarta,.

„Manau, kad Laisvės partijos siejimas partnerystės ar įtraukimas į kažkokius mainus daro žalą partnerystės projekto priėmimo šansams, tą esu jiems sakiusi anksčiau, esu sakiusi šiandieną ir galiu tai pakartoti viešai“, – pabrėžė ji.

ELTA primena, kad įtakingas leidinys „Politico“ neseniai paskelbė potencialius kandidatus į naujuosius EK narius, tarp kurių yra minimas ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis. Nurodoma, jog jis taikytųsi į eurokomisaro portfelį, susijusį su užsienio politikos klausimais. Visgi, tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovai abejoja, ar tokia kandidatūra sulauktų palaikymo šalies viduje.

Abejonių neslepia ir prezidentas G. Nausėda, sakydamas, jog į šias pareigas mato geresnių kandidatų nei dabartinis užsienio reikalų ministras.

„Aš matau geresnių kandidatų – ypač turint omenyje, kad tai nebus užsienio politikos komisaro pozicija“, – LRT televizijai sakė G. Nausėda.

Koalicijos partneriai iš esmės neslepia pasipiktinimo, kalbant apie būsimą Lietuvos kandidatūrą į EK. Politikai kritikuoja, kad konservatoriai dar neįvardino, ką siūlys į eurokomisarus. Pasak jų, neįsivardinusi kandidato Lietuva praranda derybines pozicijas dėl įtakingesnių komisarų portfelių. Šį klausimą ketinama aptarti koalicinės tarybos posėdyje.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras G. Landsbergis taip pat mano, kad kuo anksčiau Lietuva įsivardins savo kandidatą į EK, tuo bus daugiau šansų pakovoti dėl svarbesnių pozicijų. Visgi, pats konservatorių lyderis ir toliau neatsako, ar norėtų kandidatuoti į EK. Pasak jo, sprendimą, ką deleguoti į eurokomisaro poziciją, turi priimti premjerė.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.