Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesiryžta prognozuoti, kada Lietuvoje būtų galima tikėtis pasiekti kolektyvinį imunitetą nuo COVID-19. Pasak jos, anksčiau kelti užsibrėžimai, iki kada Lietuvoje turėtų būti paskiepyta 70 proc. šalies gyventojų, parodė, kad prognozės šiuo klausimu yra nedėkingas reikalas. Dabar, akcentuoja ji, privalu pasitelkti visas įmanomas priemones, kad sulėtėję skiepijimo tempai Lietuvoje atsigautų. Todėl, sako Seimo vadovė, reikia pasitelkti papildomas vakcinacijos procesą skatinančias priemones ir, pažymi V. Čmilytė-Nielsen, artėjant naujiems moklso metams, skiepams ypač raginti vaikus.
„Aš manau, kad labai nedėkingas dalykas yra numatyti konkrečią datą, – tai matėme ne kartą. Pats tikslas vakcinuoti didžiąją dalį žmonių iki vasaros pabaigos nuo pat pradžių atrodė ir protingas terminas, ir įvykdomas. Tačiau šiandien mes turime kreivės plokštėjimą ir krintantį aktyvumą tų, kurie nori vakcinuotis“, – „Žinių radijui“ konstatavo Seimo pirmininkė.
Todėl, norint situaciją keisti, tęsė V. Čmilytė-Nielsen, būtų galima imtis netradicinių žmones skiepytis skatinančių priemonių.
„Labai svarbu, kad būtų papildomos skatinimo priemonės žmonėms. Čia galima įvairiai pažvelgti į problemą ir iššūkį – pakankamai žaismingai. Tai gali būti rengiamos įvairios loterijos, įtraukiant tuos, kurie sutinka vakcinuotis“, – sakė Seimo pirmininkė.
Taip pat ji akcentavo, kad privalu ypač skiepams nuo COVID-19 skatinti vaikus.
„Ruošiantis tam, kad mokyklos galėtų būti atvertos ir kad turėtume mažiau situacijų kaip praėjusiais mokslo metais, reikia skatinti moksleivius 12–15 metų amžiaus grupėje taip pat vakcinuotis“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA