Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen su Lenkijos ir Ukrainos kolegomis penktadienį derino bendrus veiksmus, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
Lietuvos ir Lenkijos parlamentų vadovai artimiausiu metu ketina vykti į Kijevą.
Per nuotolinį susitikimą dėl regiono saugumo dalyvavo Lenkijos Senato maršalka Tomaszas Grodzkis (Tomašas Grockis) ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
„Lietuvos parama Ukrainai yra nekvestionuojama. Jau dabar darome daug diplomatinių, politinių ir praktinių žingsnių, remiame visomis teisiškai leidžiamomis formomis, įskaitant karinę paramą, karinį rengimą ir mokymą, bendras pratybas, sužeistų karių gydymą ir reabilitaciją. Praeitą savaitę išskraidintas jau ne pirmas krovinys Ukrainos kariuomenei – priešlėktuvinių raketų sistemos „Stinger“, o šią į Kijevą pareikšti solidarumo išvyko Seimo delegacija“, – pranešime spaudai cituojama V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad Lietuva ir ji asmeniškai kaip Seimo pirmininkė siekia, jog Ukrainos klausimu „tarptautinė bendruomenė išlaikytų principingą poziciją, veiktų koordinuotai ir nuolat palaikytų artimą kontaktą tiek daugiašaliais, tiek dvišaliais formatais“.
Per pokalbį sutarta, kad artimiausiu laiku Liublino trikampio šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – parlamentų pirmininkai susitiks Kijeve.
Šios savaitės pradžioje Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen regiono saugumo klausimus taip pat aptarė su Baltijos ir Šiaurės Europos šalių parlamentų pirmininkais.
Rusija pasienyje su Ukraina ir Baltarusijoje yra sutelkusi daugiau nei 100 tūkst. karių bei karinės technikos. Nepaisant Rusijos pranešimų apie dalies karių išvedimą iš pasienio, Vakarai nuogąstauja dėl galimo įsiveržimo į Ukrainą.
BNS