V. Čmilytė-Nielsen stebisi rekomendacijomis dėl Ukrainos simbolikos: turime išlaikyti dėmesį kaip pirmąją karo dieną

Lietuva

ELTA nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

266878

Lietuvos heraldikos komisijos rekomendacijos, raginančios nebenaudoti ukrainietiškos simbolikos institucijų socialinių tinklų paskyrose, Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytė-Nielsen nustebino. Politikė nesutinka su parlamentui ir Vyriausybei išsiųstame rašte nurodoma pozicija, neva valstybės simbolių pakeitimas ukrainietiškais tegali būti trumpalaikis reiškinys. Pasak Seimo vadovės, siekiant užtikrinti, kad karas Ukrainoje būtų trumpalaikis reiškinys, Lietuva privalo ir toliau solidarizuotis bei visais įmanomais būdais remti ukrainiečių kovą.

„Toje rekomendacijoje kalbama apie tai, kad tos palaikymas galimas kaip trumpalaikis, proginis reiškinys. Galima suprasti, kad tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Mano vertinimu, išskirtinės aplinkybės, kurios prasidėjo praėjusių metų vasario 24 d. Rusijai užpuolus Ukrainą – jos tęsiasi iki šios dienos. Ir tam, kad užtikrintumėme, kad karas Ukrainoje būtų kuo labiau trumpalaikis reiškinys, Lietuvoje mes turime išlaikyti dėmesį tam karui“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Dar daugiau – dėmesys Ukrainai neturi silpnėti. Mes ir turime išlaikyti dėmesį ir pagalbą, solidarumą ir jo simbolinius ženklus lygiai taip pat, kaip ir pirmąją pilno masto karo dieną, kadangi tos aplinkybės, deja, nepasikeitė iki šiol. Brutalus karas vyksta Ukrainoje ir šiandien“, – teigė ji, akcentuodama, kad tokios pozicijos privalu laikytis iki Kyjivo pergalės prieš agresorių.

Situacija priminė kalbos inspekcijos keltus reikalavimus ukrainiečiams: biurokratiniams sprendimams pritrūksta empatijos

Parlamento vadovė pripažino, kad diskusijas sukėlęs heraldikos komisijos raštas jai priminė anksčiau kritikos sulaukusį Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos sprendimą pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias. Ji apgailestavo dėl tokių griežtų institucijų pozicijų, kurioms, pasak jos, „pritrūksta empatijos ir suvokimo“.

„Mane šios Heraldikos komisijos rekomendacijos iš tikrųjų stebina nemažiau nei prieš tai skelbtas kitos institucijos noras bausti ukrainiečius, nespėjusius išmokti lietuvių kalbos“, – situacijos aplinkybes prisiminė politikė.

„Panašu, kad tokiems sausiems biurokratiniams sprendimams pritrūksta empatijos ir suvokimo, kokiame išskirtiniame kontekste esame“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad Lietuvos heraldikos komisija paragino Seimą ir Vyriausybę nebenaudoti Ukrainos simbolikos socialinių tinklų paskyrose.

Institucijoms adresuotame rašte, su kuriuo susipažino ir ELTA, nurodoma, kad komisija negali teigiamai vertinti oficialių Lietuvos institucijų simbolikos pakeitimo Ukrainos simbolika, nors taip ir yra reiškiamas palaikymas prieš Rusijos agresiją kovojantiems ukrainiečiams. Komisijos teigimu, simbolių pakeitimą galima būtų priimti tik kaip trumpalaikį reiškinį.

Be to, pasak komisijos, Lietuvos herbo uždėjimą ant Ukrainos simbolikos taip pat galima vertinti kaip nepagarbą Ukrainos simboliams, o heraldikos prasme tai reiškia ir „tam tikras nepageidaujamas pretenzijas“.

Heraldikos komisija teigia sulaukusi gyventojų skundų dėl galbūt netinkamo Lietuvos ir Ukrainos simbolikos naudojimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt