Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį įregistravo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma naikinti draudimus ir prievoles poroms dėl „amžinojo“ embrionų saugojimo, skatinti embrionų donorystę ir valstybei pagaliau prisiimti atsakomybę kompensuojant nevaisingumo gydymą.
„Tikslas yra sukurti ne dogmomis, o mokslu, medicinine praktika ir racionalumu paremtą lytinių ląstelių ir embrionų saugojimo ir donorystės sistemą, skatinti nevaisingas poras naudotis pažangiais nevaisingumo gydymo metodais, garantuoti valstybės finansinę pagalbą ir taip padėti gerinti Lietuvos demografinę padėtį“, - sako parlamentarė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvoje gyvena apie 50 tūkst. nevaisingų porų. Daliai jų pagalbinio apvaisinimo procedūra - vienintelė galimybė susilaukti vaiko. Tačiau 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymas nenumato realaus valstybės vaidmens šiame procese, visų pirma finansinio prisidėjimo, nevaisingumo gydymo, pagalbinio apvaisinimo, embrionų tyrimų ir saugojimo procese. Nors daugelis procedūrų ne tik yra brangios, tačiau ir skausmingos. Valstybė nekompensuoja nevaisingumo gydymo iki paties vaiko gimimo, o apsiriboja tik epizodiniu prisidėjimu, todėl visa finansinė našta krenta ant poros pečių.
Dėl šių priežasčių šiandien Lietuvoje realiai nėra nei lytinių ląstelių, nei embrionų donorų. Įstatymo projekte pabrėžiama, kad žmonėms turėtų būti pasiūlytos alternatyvos, kaip jie galėtų pasielgti su nepanaudotais embrionais. Remiantis užsienio šalių patirtimi, embrionai gali būti donuojami kitoms poroms, atiduodami moksliniams tyrimams arba priimamas sprendimas nutraukti jų saugojimą po 10 metų, su galimybe tėvams saugojimą pratęsti.
ELTA