V. Čmilytė-Nielsen sako, kad kalbos dėl koalicijos žlugimo yra natūralios: neatmeta vizito į Taivaną

Lietuva

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Benas BrunalasŠaltinis: ELTA

255370

Valdančiosios koalicijos galimybės dirbti iki kadencijos pabaigos yra klausimas, į kurį iš dešiniųjų sudaryta Seimo dauguma per pastaruosius metus turėjo atsakyti ne kartą. Šios aplinkybės Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, apibendrindama besibaigiančius 2022-uosius, nesureikšmina. Jos teigimu, tiek dažnos kalbos apie galimą koalicijos griūtį, tiek diskusijos bei trintys koalicijos viduje yra natūralus procesas, neparodantis valdančiosios daugumos pažeidžiamumo.

Be to, pasak jos, nebūtų tikslu sakyti, kad įstrigusi mokesčių reforma yra signalas, jog dešinieji neturi pakankamai parako žadėtiems darbams. V. Čmilytės-Nielsen teigimu, bent jau ties mokesčių reforma stabtelta tikslingai, atsižvelgiant į pakitusias geopolitines aplinkybes.

Galiausiai politikė apibendrino nemažai kritikos susilaukusią dešiniųjų vykdomą Lietuvos užsienio politiką. Seimo vadovė džiaugėsi išskirtiniu Lietuvos aktyvumu ir pažymėjo, kad pasirinktas kursyvas santykiams su Kinija buvo teisingas. Dėl to politikė neatmeta galimybės jau ateinančiais metais, nepaisant skambėjusių Pekino grasinimų, išvykti oficialaus vizito į Taivaną.

Koalicinis mechanizmas dirba gerai, bet niekada negali būti 100 proc. užtikrintas dėl to, kas laukia

Seimo pirmininkė, apibendrindama pastarųjų metų atmosferą koalicijoje, sako nieko neįprasto ar pavojingo valdančiosios daugumos stabilumui nepastebinti.

„Natūralu, kad viena iš politinių intrigų nuo pat koalicijos sudarymo momento yra klausimas dėl trinčių tarp koalicijos partnerių. Šiuo atveju mūsų koalicija nesiskiria nuo prieš tai buvusių ir šis klausimas manęs niekada nestebindavo. Nuo pat pirmosios darbo koalicijoje dienos tai yra natūralus klausimas“, – Eltai sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Jos teigimu, nepaisant viešojoje erdvėje esamų įvairių vertinimų, opozicijos kritikos ir viena po kitos inicijuotų interpeliacijų ministrams, dešiniųjų koalicija buvo ir išlieka tvirta.

„Aš manyčiau, kad įvertinus aplinkybes, vertinant šiuos metus, kurie mums ir visai Europai buvo išskirtinių išbandymų metas, mums dirbti sekėsi pakankamai gerai. O tai, kad kartais būdavo ir plika akimi matomų emocijų ir pabangavimų, vertinu kaip dar vieną paliudijimą, kad politikai pirmiausia yra žmonės. Natūralu, kad emocijos kartais būna aštresnės“, – teigė Seimo pirmininkė ir tvirtino vis dar mananti, kad dabartinę valdančiąją daugumą jungia daugiau dalykų, nei skiria.

„Tai yra pagrindinis vardiklis“, – akcentavo ji.

Tačiau ar ateityje koaliciją sudarančios partijos sugebės gyventi kartu, V. Čmilytė-Nielsen nebuvo užtikrinta. Pasak jos, tokių garantijų, kai kalbama apie politinius santykius, apskritai nereikėtų dalinti.

„Politikoje, matyt, niekada negali būti 100 proc. užtikrintas dėl to, kas laukia“, – teigė Seimo vadovė.

„Laisviečių“ keliamų klausimų sprendimą Seime galėtų paspartinti savivaldos rinkimų rezultatai

Nepaisant koalicijos partnerių jau kartais nebeslepiamo suirzimo, V. Čmilytė-Nielsen gana optimistiškai žvelgė į Seime sunkiai kelią besiskinančių Laisvės partijos iniciatyvų likimą.

„Šie klausimai neišvengiamai Lietuvoje kažkada išsispręs. Man norėtųsi, kad jie išsispręstų kuo greičiau, dar per šią kadenciją. Aš tikiu, kad tam resursų yra“, – Eltai sakė politikė.

Ji užsiminė, kad pavasario sesijoje šį procesą galėtų paspartinti ir savivaldos rinkimai. Kaip pažymi Seimo vadovė, kitų metų kovą vyksiantys mero rinkimai gali pakoreguoti parlamento sudėtį. V. Čmilytė-Nielsen primena, kad į mero postą nusitaikė kone trys dešimtys parlamentarų.

„Bus proga dar kartą įvertinti, ar konkretiems įstatymams palaikymo padaugėjo, ar visgi liko santykis toks pats“, – sakė politikė.

Tačiau ji pažymėjo, kad ir be narkotikų dekrimnalizavimo ar partnerystės projekto kolegos „laisviečiai“ gali pasigirti nuveiktais darbais.

„Aš matau, kad nemažai darbų jau yra padaryta. Galima pliusiuką uždėti ir ties asmenvardžių rašyba, ir ties Konstitucijos pakeitimu dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų, ir su moterų reprodukcinėmis teisėmis“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Mokesčių reforma įstrigo ne be priežasties: reikia vertinti kontekstą

Tačiau ne tik dviprasmiškai vertinami įstatymai kelia galvos skausmą dešiniųjų lyderiams. Vis daugiau replikų ir kritikos pasigirsta dėl žadėtos, tačiau kol kas didesnių gyvybės ženklų nerodančios mokesčių reformos. Metams baigiantis apie nepadarytus darbus priminti progos nepraleido ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis itin atsargiai įvertino galimybes, kad dar šioje Seimo kadencijoje valdantieji sugebės įgyvendinti mokesčių reformą.

„Aš turiu didelių abejonių, ar politikai, šio parlamento politinės partijos, turės pakankamai valios atidaryti didelį reformų langą, nesvarbu, ar mes kalbėtume apie mokesčių reformą, ar apie kitų sričių reformas“, – trečiadienį LRT radijui teigė G. Nausėda.

Savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen sako, kad nereikėtų kalbėti apie užsidariusias duris ar langus itin svarbiai reformai. Kita vertus, akcentavo politikė, ne be priežasčių valdantieji ties šiuo klausimu uždelsė.

„Visų pirma reikia vertinti kontekstą, kuriame dirbame ir tai, kaip keitėsi prognozės bei aplinkybės nuo vasario 24 dienos – nuo karo Ukrainoje pradžios. O aplinkybės buvo tokios, kad buvome nežinomoje situacijoje, su naujais pavojais bei rizikomis. Turėjome tai įskaičiuoti į savo galimus sprendimus. Natūralu, kai už lango yra gaisras, tu nepradedi kapitalinio remonto savo name“, – argumentavo V. Čmilytė-Nielsen.

„Iš pradžių reikia matyti, kokios yra aplinkybės, gebėti prognozuoti ilgesniam laikui į priekį ir panašiai. Manau, kad lėtesnis ėjimas kai kuriose ypač svarbiose srityse yra ir paaiškinamas, ir pateisinamas“, – sakė ji.

Paklausta, ar išsakyti argumentai dėl Rusijos sukelto karo reiškia, kad valdantieji mokesčių reformos gali šiame Seime net nebesiimti, V. Čmilytė-Nielsen tikino, kad pastangų, jog taip nenutiktų, tikrai bus. Tiesa, kaip leido suprasti ji, nebūtinai reikėtų tikėtis, kad valdantieji imsis kompleksiškos mokesčių reformos.

„Aš sakyčiau, kad prognozės, kurios dar vasaros pabaigoje atrodė labai blankios ir pesimistinės, dabar atrodo šiek tiek optimistiškesnės, kalbant apie artėjantį laiką. Manau, kad tikrai bus pastangų kai kuriuos pokyčius inicijuoti mokestinėje srityje. Ar tai bus reforma, ar tai bus taškiniai pokyčiai... Viską matysime eigoje. Dabar, gruodžio pabaigoje, aš nesiimčiau labai tiksliai prognozuoti. Situacija priklausys ir nuo išorinių aplinkybių“, – teigė politikė.

Planuoja vizitą į Taivaną: svarstau galimybę vykti 2023 m.

Nepaisant to, kad dėl pradėtos politikos Taivano ir Kinijos atžvilgiu valdantieji sulaukė daug kritikos, V. Čmilytė-Nielsen tikina padarytų klaidų nematanti. Priešingai, politikė teigia neatmetanti galimybės ateinančiais metais vykti atsakomojo vizito į Taivaną. Ir tą ji nusiteikusi daryti nepaisant Pekino niršulio bei perspėjimų, kad tokie vizitai neatitinka komunistinės Kinijos interesų. Vasarą Lietuvoje lankėsi Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas. Jo oficialų apsilankymą Lietuvoje ant Vilniaus dantį griežianti Kinija pasmerkė.

Lietuvos Seimo vadovė pažymi, kad svarsto pasinaudoti kvietimu ir apsilankyti Taivane, kurio net menkiausias nepriklausomybės užuominas uoliai neigia Kinija.

„Tokį kvietimą aš turiu ir svarstau galimybę vykti 2023 m. Taip, tokia galimybė yra“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen, neslėpdama, kad galimos vizito pasekmės būtų vertinamos.

„Natūralu, jog, politikams priimant bet kokį sprendimą, pasekmės tų sprendimų turi būti labai ramiai ir racionaliai apsvarstytos. Tą iš savo pusės taip pat darysiu“, – sakė ji.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, Lietuvos laikysena Pekino atžvilgiu yra teisinga ir, nepaisant aštrios Kinijos retorikos bei sankcijų, atsiperka.

„Ilgalaikėje perspektyvoje verta žiūrėti į tai labai rimtai. Aš džiaugiuosi, kad Lietuvos pavyzdžiu dėl išėjimo iš 17+1 formato jau pasekė tiek Latvija, tiek Estija. O kalbant apie santykių su Taivanu plėtrą, tai yra teisingi žingsniai. Jie yra pagrįsti. Šalys neturi pasiduoti autokratinių valstybių spaudimui“, – sakė parlamento vadovė ir negailėjo gražių žodžių Lietuvos užsienio politikos aktyvumui.

„Lietuvos pozicija užsienio politikoje šiais metais buvo dažnu atveju išskirtinai ryški, drąsi. Į mūsų nuomonę įsiklausė labiau nei bet kada... Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija... Mes pasirodėme esančios labai įžvalgios valstybės savo požiūriu į Rusiją. Man norėtųsi, kad tą savo svorį, didesnį nei mūsų valstybės dydis, išlaikytume ir toliau, ir ateinančiais metais. Tam reikalingos labai sutelktos pastangos visų valdžios šakų“, – sakė Seimo vadovė.

Į diskusijas dėl vokiečių karių brigados nesivelia: nenorėčiau būtų arbitru

Apibendrindama besibaigiančius metus V. Čmilytė-Nielsen pakomentavo ir prieš pat šventes užkaitusias diskusijas dėl Vokietijos karių brigados Lietuvoje. Politikė teigia, kad nesutarimų šiuo klausimu viešai aiškintis nederėtų.

„Tikrai nenorėčiau būtų arbitru šiuo klausimu. Manau, kad žvelgiant į pasisakymus viešojoje erdvėje reikėtų, kad klausimus komentuojančios pusės tarpusavyje susitartų, kad mes išeitume su vieninga Lietuvos pozicija“, – sakė ji ir pridūrė, kad koalicijos partneriams šiuo klausimu dar neteko susėsti.

„Manau, kad mes apie šį klausimą aptarisme ir koalicijos formatu. Jis yra platesnis nei atskiros partijos. Tai – visos valstybės klausimas“, – apibendrino V. Čmilytė-Nielsen.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt