V. Čmilytė-Nielsen: norint rasti ilgalaikį sprendimą dėl krašto gynybos finansavimo yra būtinas opozicijos įsitraukimas

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

295458

Susitikime su politinėmis partijomis, verslo ir profsąjungų atstovais pirmadienį pateikus keturis galimus krašto gynybos finansavimo šaltinius, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad norint rasti ilgalaikį sprendimą yra būtinas opozicinių partijų dalyvavimas.

„Prie tvaraus susitarimo dėl tolimesnio gynybos finansavimo, ypač kalbant apie ilgąjį laikotarpį (...) Tai neturėtų būti, kad dvi grupelės atsisėda atskirai, atskiruose kambariuose posėdžiauja ir galbūt kažkur vidury susitinka, o galbūt ne“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Gynyba yra gyvybiškas mūsų interesas (...) Tam, kad priimti sprendimai būtų tvarūs, ilgalaikiai, kad jų nereikėtų kaitalioti po metų ar po pusmečio, mums reikia, kad visos politinės partijos tame dalyvautų“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, nors artėjant rinkimams rasti sutarimą yra nelengva, sprendimų paieška galėtų būti naujojo krašto apsaugos ministro užduotis, taip pat siūlymų ir iniciatyvų vis dar galėtų atsirasti Seime.

„Geriausia būtų, kad saugumo gynybos tema netaptų rinkiminės kovos aikštele, bet, tikriausiai, vienaip ar kitaip ji tampa ja. (...) Negalima sakyti, kad šiuo momentu mes dėl nieko nesutariam. Yra gynybos obligacijos, yra tam tikri skolinimo mechanizmai, dėl kurių iš esmės sutarė visos pusės. (...) Bet kalbant apie tuos tvarius, ilgalaikius sprendimus, kurių dalimi galėtų ar turėtų tapti mokestiniai pakeitimai, čia galutinio sutarimo nėra ir jį pasiekti nebus lengva“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.

Kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.

Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.

Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.

Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.

Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt