Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Visų pirma, premjerė turi pasakyti, koks yra sprendimas jų politinės bendruomenės viduje ir jos pačios. Tuomet, jeigu sprendimas bus toks, kad ji lieka (premjerės poste – ELTA), nematyčiau priežasčių reikalauti peržaidimo Vyriausybės sudėties“, – trečiadienį Delfi TV teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Nematyčiau poreikio perkrauti šios Vyriausybės. Aš manyčiau, kad dabar likus pusantrų metų iki eilinių Seimo rinkimų, būtų gerai užtikrinti, kad Vyriausybė dirba toliau, priima reikalingus sprendimus, tęsia pradėtus darbus ir kaitalioti jos sudėtį vien dėl pakeitimo, prasmės nematau“, – pažymėjo ji.
Dėl S. Kairio abejonių neturi
Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat tikino pasitikinti į „čekiukų“ skandalą įsivėlusiu ministru, jos vadovaujamos partijos atstovu Simonu Kairiu. Ji akcentavo neturinti abejonių ministro sąžiningumu.
„Dėl Simono Kairio, kaip partijos pirmininkė, abejonių neturiu. Neturiu pagrindo abejoti jo sąžiningumu ir manau, kad jis gali tęsti darbus kaip kultūros ministras“, – sakė politikė.
Nesutinka, kad pirmalaikių rinkimų siūlymas susijęs su santykiais koalicijoje
V. Čmilytė-Nielsen nesutiko su pasigirstančiu vertinimu, kad antradienį žlugusi konservatorių vadovybės inicijuota pirmalaikių rinkimų idėja yra susijusi su santykiais koalicijoje. Anot jos, kaip tik šiame kontekste, Seimas sėkmingas priiminėjo svarbius sprendimus, tokius kaip valstybės tarnybos reformą.
„(...) Praėjo Civilinės sąjungos svarstymas, dar vienas pakankamai sudėtingas įstatymas, Visuomenės informavimo įstatymas buvo keistas iš esmės, tai sakyčiau, kad per pastarąsias savaites, mėnesį, buvo padaryta daug darbų Seime, kurie reikalavo koalicijos gero sutarimo“, – aiškino liberalė.
„Manyčiau, kad nereikėtų sureikšminti pasiūlymo, kuris nuskambėjo iš Tėvynės Sąjungos ir dėl kurio vakar balsavome, kaip kažkokio ženklo koalicijai. Kaip tik po pirmalaikių rinkimų istorijos užbaigimo Seime, (...) mes koalicijoje susitikome, turėjome pasitarimą ir nutarėme toliau tęsti darbus“, – tvirtino ji.
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė konservatorių prezidiumo iniciatyvai rugsėjo 10 d. surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Apie visos politinės sistemos pertvarką konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis prakalbo kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą patikino, kad, parlamente pritrūkus politinės valios ir nesušaukus naujų rinkimų, ji pasitrauks iš pareigų. Tai reiškia, kad tokiu atveju atsistatydintų ir visas Ministrų kabinetas.
Visgi, po žlugusio balsavimo politikų retorika sušvelnėjo. G. Landsbergis nurodė, kad galimybes Vyriausybei toliau tęsti darbą pirmiausiai vertins koaliciją sudarančios partijos, vėliau reikės sulaukti ir konservatorių partijos prezidiumo pozicijos. Tuo metu I. Šimonytė pripažino, kad pareikšdama apie planus atsistatydinti, pasak pačios premjerės, „leido sau šiek tiek per daug“.