Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad kai kurie Vyriausybės siūlomi ribojimai COVID-19 imuniteto neturintiems asmenims yra diskutuotini.
„Manyčiau, kad klausimas dėl viešojo transporto ir gydymo įstaigų yra tikrai diskutuotinas. Ar mums reikia raginti žmones skiepytis dar aktyviau? Be jokios abejonės, taip. Mes turime suprasti, kad ruduo nebus lengvas ir kuo didesnė žmonių dalis bus pasiskiepijusių, tuo mažesni ribojimai laukia mūsų visų visuomenės“, – žurnalistams Seime antradienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai aš tikrai kviečiu visus būti atsakingus, atsakingai ruoštis rudens sezonui, kai mes visi tikimės, kad mūsų vaikai grįš į mokyklas, į darželius, studentai grįš į universitetus gyvai ir mes galėsime gyventi kuo normalesnį gyvenimą. Tam, be jokios abejonės, reikia, kad kuo didesnė dalis Lietuvos gyventojų būtų pasiskiepiję“, – taip pat akcentavo ji.
Seimo pirmininkė, paklausta, kaip vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems, tačiau koronavirusine infekcija užsikrėtusiems asmenims nemokėti ligos išmokų, akcentavo, kad dėl konkrečių priemonių reikia diskutuoti ir vėliau priimti teisingus sprendimus.
„Dėl konkrečių priemonių, skatinančių, raginančių ar galbūt griežčiau skatinančių skiepytis tikrai reikia diskutuoti, ir tai mes nuolat darome ir koalicijos formatu. Aš manau, kad priimsime gerus, teisingus sprendimus“, – sakė ji.
ELTA primena, kad Ministrų Kabinetas pastarąjį trečiadienį vykusiame pasitarime iš esmės pritarė nutarimo projekto dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pakeitimams, kuriais numatyti reikalavimai ir sąrašas veiklų, kurias nuo rugsėjo 13 d. bus galima vykdyti tik pasiskiepijusiems, turintiems neigiamą COVID-19 testą ar koronavirusu persirgusiems asmenims. Šie reikalavimai nebus taikomi vaikams iki 16 metų.
Neturint Galimybių paso po rugsėjo 13 d. nebebus įmanoma gauti kontaktinių paslaugų ir vykdyti veiklą parduotuvėse, jeigu jos neturi atskiro įėjimo iš lauko ir jų prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. m bei kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
Taip pat bus apribojamas sveikatos paslaugų teikimas, išskyrus būtinąją pagalbą, kuriai šie reikalavimai negalios. Operacijų vadovo sprendimu bus nustatyta, kad įėjimas į sveikatos priežiūros įstaigas planinėms paslaugoms gauti bus galimas tik turint neigiamą 48 val. testą, persirgus ar pasiskiepijus. Nemokamą testavimą sveikatos paslaugų suteikimui užtikrins Vyriausybė.
Be Galimybių paso nebebus galima užsisakyti smulkaus remonto paslaugų, jeigu kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ilgiau nei 15 min., grožio paslaugų. Nepasiskiepijusiems, neturintiems neigiamo testo ir nepersirgusiems asmenims ketinama apriboti ir keleivių vežimo miesto ir priemiesčio, tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu, bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklų paslaugas.
Be Galimybių paso nebebus galima dalyvauti uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose komerciniuose ir nekomerciniuose kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose ir kituose tam tikrą laiką trunkančiuose organizuotuose žmonių susibūrimuose viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku.
ELTA