Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT
„Ir iš tikrųjų Vilniaus miesto savivaldybėje, ne paslaptis, mes turime didelę problemą, kai reikia prisikviesti aukštos kvalifikacijos specialistus dirbti savivaldybėje, nes mes turime konkuruoti ir su verslu, ir su ministerijomis. Ir tai yra tikrai labai didelė problema“, – Vilniaus miesto savivaldybėje pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Benkunskas.
Naujai išrinktas meras vylėsi, kad šiuo metu užstrigęs valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimo klausimas artimiausiu metu bus išspręstas.
„Aš labai tikiuosi, kad (klausimo – ELTA) užstrigimas Vyriausybėje ir Seime, siekiant peržiūrėti ir padidinti arba padaryti bent kažkiek konkurencingas viešojo sektoriaus algas, jis išsispręs, Seimas savo darbą padarys. Bet mes startuojame su sena pozicija, kokios algos yra šioje kadencijoje, jos persikelia ir į naują“, – pažymėjo jis.
V. Benkunskas pripažįsta, kad būtent maži atlyginimai yra trukdis ieškant ir kandidatų į vicemerų postus.
„Klabant ir su specialistais arba su profesionalais, kuriuos mes norėtume prisikviesti į komandą vicemerų lygmenyje, alga yra ta priežastis, gal ne pagrindinė, bet tikrai didelė, dėl ko žmonės duoda neigiamus atsakymus“, – teigė naujai išrinktas meras.
Jo žiniomis, vicemero alga be priedų siekia 1,5 tūkst. eurų , tuo tarpu mero – virš 2 tūkst. eurų.
„Bet man didesnis rūpestis yra ne rūpintis savo alga, bet prisikviesti žmones, kurie padėtų įgyvendinti tuos darbus, dėl kurių mes esame sutarę, kurių reikia vilniečiams“, – pabrėžė politikas.
Kadenciją baigiantis Vilniaus meras Remigijus Šimašius taip pat antrino V. Benkunskui, teigdamas, kad dėl mažų atlyginimų dalis vicemero pareigoms tinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų pasiūlymo eiti šias pareigas atsisako.
„Aš žinau ne vieną žmogų, kuris ar vicemeru, ar meru galvojo, kad gal norėtų pabandyti, bet neapsiėmė net bandymo dėl to, kad finansiškai jiems tas neapsimoka. Tai ar mokesčių mokėtojams, rinkėjams nuo to geriau, kad konkurencija nors yra didelė į šias pareigas, bet vis dėlto yra mažesnė negu turėtų būti, man atrodo tikai nėra geriau Lietuvos žmonėms“, – sakė R. Šimašius.
„Yra du dalykai, dėl ko žmonės neina į politiką, į politines pareigybes, netgi į tarybos nario poziciją nekandidatuoja, tai yra atsakomybės ir finansų nesuderinimas. Finansai daug kam atrodo per maži, o kitas dalykas, visi supranta, kokia tai yra viešumo našta ir kokia našta tenka jiems ir jų artimiesiems“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seime Valstybės tarnybos įstatymo projektas dėl Teisės departamento pastabų įstrigo.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.