V. Benkunskas prognozuoja, kad Vyriausybės siūlymai Vilniuje didins nuomos kainas

Vilnius

Valdas Benkunskas / Andrius Ufartas/ELTA

Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA

Vyriausybei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti pirmojo būsto apmokestinimo grindis ir tarifus, sostinės meras Valdas Benkunskas tokį lankstumą vertina pozityviai. Visgi, politiko teigimu, per žema kartelė ne pagrindiniam būstui Vilniuje gali kelti nuomos kainas, nuomotojams siekiant sumažinti padidėjusią mokestinę naštą.

Siūlymą savivaldybėms pačioms nuspręsti, nuo kokios ribos geriausia apmokestinti pirmąjį būstą, Vilniaus meras įvardino kaip saugantį gyventojus nuo neteisingo apmokestinimo.

„Šiai dienai dar sunku pasakyti, kokie čia būtų tarifai, jeigu toks įstatymas bus priimtas, kokie čia būtų mūsų, Vilniaus atveju, tarifai, bet aš dėsiu visas pastangas, kad taryba priimtų tokį sprendimą, kuris leistų absoliučiai daugumai vilniečių, turinčių gyvenamą būstą, šito mokesčio nemokėti“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Benkunskas.

Kartu, pasak jo, suteikdama daugiau laisvės savivaldybėms Vyriausybė nusimeta atsakomybę ir „spendžia spąstus“, klaidingai teigdama, kad savivaldybės galės laisvai nuspręsti, kokio dydžio mokestį nori taikyti.

„Man atrodo, mes tikrai politiškai žiūrint ne viską galim apmokestinti ir tokioje jautrioje srityje kaip pirmasis ir vienintelis gyvenamasis būstas (…) mokesčių politika turi būti be galo jautri“, – akcentavo meras, pridurdamas, kad sostinės taryboje bus siekiama rasti balansą.

Jo teigimu, galutinius NT vidurkius sostinėje bus galima žinoti tik Registrų centrui nuo kitų metų atlikus šio turto verčių perskaičiavimą.

„Dabar matysime vidurkius, kaip po perskaičiavimo, kuris yra darytas prieš 5 metus, kokios yra turto vertės ir tada tas neapmokestinimo grindis nustatysime“, – pridūrė V. Benkunskas.

Tiesa, pasak mero, ankstesnis Vyriausybės siūlymas pirmą būstą apmokestinti 20-80 tūkst. vertės intervale buvo „niekinis“, mat didžioji dalis NT objektų Vilniuje yra brangesni.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymui, kad apmokestinant pirmąjį gyventojų būstą bet kokią NT kartelę savivaldybės galėtų nustatyti savo nuožiūra, o mokesčio tarifus – intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Ne pagrindinis, t. y. pirmas, antras ir kiti gyventojų nekomerciniai NT objektai būtų apmokestinami nuo 20 tūkst. eurų vertės, o ją viršijus tarifai būtų taikomi tokiame pat intervale, kaip ir pagrindiniam būstui.

Vilniaus meras pažymėjo šiame siūlyme pasigendantis lankstumo – prognozuoja, kad toks mokesčio formatas galėtų išauginti sostinės nuomos kainas.

„Mokesčio našta bus daug ženklesnė, čia norėjosi daugiau lankstumo ir supratimo matant įvairius aspektus, pavyzdžiui, matant, kokia yra padėtis būsto nuomos rinkoje ir suprantant, kad, jeigu mokestis bus pritaikytas absoliučiai visiems nuomos rinkoje esantiems butams, tai tiesiog bus pakeltas nuomos mokestis ir visa našta guls ant nuomininkų“, – tikino V. Benkunskas.

Jo teigimu, mokesčio lengvata galėtų būti taikoma tiems nuomotojams, kurie nuomos sutartis yra oficialiai įregistravę Registrų centre.

Mero teigimu, didiesiems miestams bus pritaikyta didžioji būtent šio mokesčio surinkimo dalis.

„Čia mes galbūt bandysime kelti diskusiją ir dėl tam tikro žirklių nustatymo pagal savivaldybes“, – pridūrė V. Benkunskas.

Pirmasis būstas, kurio vertė siekia iki 450 tūkst. eurų, būtų apmokestinamas 0,1 proc. tarifu, tačiau tik vienerius metus – vėliau savivaldybė turėtų tarifus nustatyti iš naujo, kaip dabar nustato žemės ir komercinio NT tarifus.

Bendri NT tarifai būtų nustatomi atsižvelgiant į Registrų cento nustatomas būsto vertes – anksčiau turto vertinimas buvo atliekamas kas 5 metus, dabar Vyriausybė siūlo tai daryti kas 3 metus.

Visas pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo būtų nukreipiamos į savivaldybių biudžetus, o likusio nekomercinio gyventojų NT – gynybai, šios iš viso siektų 13,7 mln. eurų.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.

Komercinį NT apmokestinti siūloma taip pat, kaip ir anksčiau, tačiau nustatyti ir papildomą 0,2 proc. tarifą – jo pajamos bus skiriamos gynybai ir, skaičiuojama, sieks 60,5 mln. eurų.

Apleistas ir neprižiūrimas komercinis turtas būtų apmokestintas 4 proc. tarifu, pajamos skiriamos į savivaldybių biudžetus.

Priėmus siūlymus Seime, jie įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt