Užterštas oras gali būti žmogaus teisių pažeidimas

Vilnius

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

97111

Švari ir sveika aplinka yra būtina žmogaus gyvenimui, o aplinkos būklės blogėjimas dažnai siejamas su žmogaus teisių pažeidimais.

Pavyzdžiui, miškų naikinimas dažnai sistemingai kenkia vietinių populiacijų teisėms. Aplinkos aktyvistams dažnai grasinama, nes jų veikla kertasi su ekonominiais interesais. Taigi, aplinkos apsauga yra siejama su žmogaus teisių apsauga ir įeina į JT veiklą. Nors žmogaus teisių aiškinime nėra nė vienos įpareigojančios JT žmogaus teisių sutarties, tiksliai nurodančios teisę į švarią aplinką, egzistuoja įstatymai, nurodantys tam tikras teises dėl aplinkos sąlygų.

Tokios teisės, iš kurių gali netiesiogiai kilti aplinkos apsaugos reikalavimai, skirstomos į dvi kategorijas. Pirmojoje kategorijoje yra teisės, kurias pažeidžia žala aplinkai, pavyzdžiui, teisė į deramą gyvenimo lygį ir teisė į sveikatą. Antrojoje kategorijoje yra teisės, skatinančios nuoseklią aplinkos politiką. Tarp jų yra saviraiškos ir informacijos teisė.

Antroji kategorija užtikrina geresnį pirmosios kategorijos teisių įgyvendinimą. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) neturi atitinkamų garantijų, aplinkosaugos teisių atžvilgiu EŽTT turi nemenką teismų praktiką. Tarša gali paveikti žmogaus gerovę, šitaip pažeidžiant EŽTT garantuojamas teises. Pavyzdžiui, López-Ostra prieš Ispaniją (pareiškimas Nr. 16798/90) byloje teismas pareiškė, kad nuotekų valymo įrenginiai gali paveikti žmonių gerovę ir teisę į būsto neliečiamybę. Net jeigu sveikatai nekyla rimto pavojaus, didesnė tarša gali būti vertinama kaip teisės į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, kuri ginama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnyje, pažeidimas.

Kita vertus, valstybės narės gali apriboti kitas teises, nurodomas EŽTK, dėl aplinkosaugos klausimų. Pavyzdžiui, aplinkos apsauga yra teisėta priežastis apriboti teisę į nuosavybę. Pine Valley Developments Ltd.et al prieš Airiją (pareiškimas Nr. 12742/87) byloje atsisakymas išduoti statybų leidimą yra teisės į nuosavybę pažeidimas, tačiau su aplinkosauga susijusios priežastys pateisina šį įsikišimą.

Nors pasauliniu lygiu nėra garantuojama konkreti teisė į švarią aplinką, tam tikrų veiksmų buvo imtasi. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atliko Jungtinių Tautų Žmogaus aplinkos konferencija, vykusi 1972 m. Stokholme. Stokholmo deklaracija pažymėjo, kad aplinka yra labai svarbi žmogaus gerovei ir pasitenkinimui gyvenimu.

Kitas didelis žingsnis žmogaus teisių garantijų aplinkos atžvilgiu buvo 1992 m. deklaracija, priimta Rio de Žaneire, kuri pripažino „teisę į sveiką ir produktyvų gyvenimą darnoje su gamta“. Fatma Zohra Ksentini, buvusi specialioji pranešėja dėl aplinkos ir žmogaus teisių, atliko vieną didžiausių darbų bandant įtvirtinti ekologines žmogaus teises JT lygmeniu – ji pateikė straipsnio projektą, atsižvelgdama į Stokholmo deklaraciją, propaguojančią teisę į „saugią, švarią ir ekologišką aplinką“. Deja, kol kas nei Žmogaus teisių taryba, nei Žmogaus teisių komitetas nėra priėmę deklaracijos.

JT lygmeniu daugiau pastangų buvo dedama į tarpvyriausybinių įsipareigojimų plėtojimą aplinkosaugos atžvilgiu. Vis dėlto žmonės vis labiau suvokia žalos aplinkai pasekmes ir vėl įsižiebė tarptautinis troškimas geriau suvokti konkrečios teisės į sveiką aplinką koncepciją.

2011 m. atliktame tyrime dėl aplinkos ir žmogaus teisių ryšio JT Žmogaus teisių taryba padarė išvadą, kad nors stengiantis suprasti ryšį tarp žmogaus teisių ir aplinkos buvo padaryta daug, vis dar liko itin svarbių spręstinų klausimų. Pavyzdžiui, vis dar nėra aišku, kokie yra privačių asmenų (pavyzdžiui, verslo įmonių) vaidmenys ir įsipareigojimai žmogaus teisių ir aplinkos atžvilgiu.

Siekdama spręsti tokius klausimus, JT Žmogaus teisių taryba 2012 m. balandį priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir aplinkos ir suteikė įgaliojimus nepriklausomam ekspertui dėl įsipareigojimų žmogaus teisių srityje ryšium su saugia, švaria, sveika ir ekologiška aplinka. Tarp rezoliucijos iniciatorių buvo Šveicarija, Kosta Rika ir Maldyvai, kartu stoję į kovą dėl aplinkosaugos – anksčiau tebuvo pasyviai laikomasi tarpvyriausybinių įsipareigojimų. Tai, kad valstybės reiškia norą prisiimti reikalavimus ir teises, išdėstytus žmogaus teisių konvencijose, yra naujovė.

Žmogaus teisių taryba rezoliucijoje nustatė temas, apie kurias turi būti teikiamos ataskaitos. Tikslas yra identifikuoti geriausias praktikas dėl įsipareigojimų žmogaus teisių atžvilgiu aplinkosaugos srityje. Taip pat bus analizuojamas ryšys tarp jau egzistuojančių žmogaus teisių ir konkrečios teisės į sveiką aplinką. Taip pat siekiama, kad ataskaitoje būtų paliestas pavojus aplinkai, siejamas su pažeidžiamomis grupėmis, pavyzdžiui, skurde gyvenančių moterų, vaikų, migrantų ir kitų asmenų bei vietinių tautų narių ar vidinio iškeldinimo aukų situacija.

Be to, reikia patikslinti įsipareigojimus žmogaus teisių atžvilgiu dėl tarpvalstybinės žalos aplinkai, taip pat privačių asmenų įsipareigojimus, ypač ekonominiame sektoriuje. Toksinių atliekų šalinimas JT lygmeniu žmogaus teisių apsaugos atžvilgiu yra jau išvystyta aplinkosaugos sritis. Jau 1995 m. JT Žmogaus teisių komitetas paskyrė specialųjį pranešėją dėl toksinių atliekų nagrinėti žmogaus teisių klausimus.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt