Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
RIMVYDO ANČEREVIČIAUS, ERIKO LAUŽADŽIO nuotr.
Jūsų PanevėžysŠaltinis: Etaplius.lt
Dešimtmečius kylančios diskusijos dėl sovietinių memorialų paaštrėjo Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą. Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, ir, paaiškėjus apie šimtus išžudytų civilių gyventojų, Lietuvoje kyla iniciatyvų nugriauti daugiausia karių kapinėse esančius paminklus sovietinės armijos kariams, žuvusiems Lietuvos teritorijoje per Antrąjį pasaulinį karą.
Panevėžio mieste ir rajone paminklų yra
Panevėžio mieste tokių paminklų yra du: vienas – II-ojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje Krekenavos gatvėje ir Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse, Ramygalos gatvėje, palaidotiems žuvusiems sovietų lakūnams.
Panevėžio rajone tokių paminklų žuvusiems sovietų kariams – kur kas daugiau. Patys žinomiausi – Smilgių, Krekenavos, Raguvos miestelių ir Ramygalos miesto kapinėse.
Diskusijoms nėra laiko
Žurnalistas, laidų vedėjas, rašytojas Andrius Tapinas socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino kvietimą griauti sovietinio palikimo reliktus – paminklus žuvusiems II-ajame pasauliniame kare sovietų kariams – kapinėse.
Tokį žingsnį kritikuoja keli profesoriai, mokslo darbuotojai. „Iš jų argumentų atrodo, kad tikrai užsidarius moksliniuose institutuose yra atitrūkstama nuo realybės, o savo veiklą norisi įprasminti nesibaigiančiose diskusijose. Turėjome 32 metus diskutuoti ir kalbėtis su bendruomenėmis. Kur jūs visi buvot? Praėjo 32 metai ir Lietuvoje vis dar stovi krūva paminklų, kuriuose yra sovietinis okupantas su automatu rankose. Kuris atėjo ir pamiršo išeiti. Kuris plėšė, žudė, trėmė ir 50 metų naikino mūsų tautą, o dabar tą patį daro Ukrainoje. Apie kurią vietą norite diskutuoti“, – stebėjosi A. Tapinas ir teigė, kad tokia žinutė būtų labai aiški ir suprantama ukrainiečiams – ji pakeltų kovinę dvasią.
Rengia įstatymą
Kultūros ministras Simonas Kairys žada, jog Seimą netrukus turėtų pasiekti vadinamasis „desovietizacijos įstatymas“, kuris įpareigotų savivaldybes peržiūrėti turimą sovietinį paveldą ir imtis dėl jo sprendimų.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad dėl objektų kapinėse greitų sprendimų nereikėtų tikėtis, kadangi palaidojimo vietos saugomos tarptautinių konvencijų, kai kurie objektai pripažinti kultūros paveldu.
dsc-2722.jpg
Panevėžyje – dvi laidojimo vietos
Panevėžio mieste, dvejose kapinėse, palaidoti sovietų kariškiai. Vienose kapinėse – Krekenavos gatvėje – II-ojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. Čia stovi paminklas skirtas kare žuvusiems rusų kariams. Šios kapinės įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Centre stovi 1975 metais pastatytas paminklas, sukurtas panevėžietės skulptorės Veronikos Vildžiūnaitės. Paminklas turi meninę vertę.
Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse palaidoti 7 lakūnai, kurie žuvo per lėktuvo „An–12“ katastrofą prie Rokiškio. Avarija įvyko 1972 m. gegužės 26 d. Aviakatastrofoje sudužo iš Pajuosčio aerodrome dislokuoto karo transporto aviacijos pulko mokomajam skrydžiui pakilęs karinis lėktuvas. Skrydis vyko lėktuvų grupėje, naktį, esant nepalankioms oro sąlygoms. Nelaimingo atsitikimo priežastis – įgulos klaida. Žuvo 5 lakūnai, tačiau Kristaus Karaliaus katedros kapinėse, šia data pažymėti 7 kapai.
Dar trys kapavietės Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse atsirado po lėktuvo „IL–76“ katastrofos, 1990 m. vasario 1 d., prie Panevėžio. „IL-76“ katastrofa įvyko miške netoli Liūdynės kaimo – 3,7 km į pietryčius nuo Pajuosčio aerodromo. Žuvo visi 8 įgulos žmonės, o trys įgulos nariai buvo palaidoti Panevėžio kapinėse.
Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse dar yra rusų kariškių kapai, ant kurių paminklinių lentų pažymėtos laidojimo datos 1979-ieji ir 1984-ieji. Kas tuomet atsitiko ir kodėl sovietų kariai atgulė šiose kapinėse, informacija neteikiama. Minėtose kapinėse stovi ir du paminklai. Vieno paminklo simboliai susiję su žuvusiais lakūnais – lėktuvo propeleris, o kitas simbolizuoja priklaupusį karį.
Su mirusiais kovoti niekas nesiruošia
Panevėžio meras Rytis Račkauskas sako, kad ideologizuotus žuvusiems sovietiniams kariams paminklus reikia griauti.
„Ypatingai griauti paminklus, kuriuose pavaizduoti automatai, raudonos žvaigždės, tankai – juose nėra jokios meno užuomazgos, nėra kultūros ir istorijos. Kita vertus, paminklų naikinimas susijęs ne su kapinių naikinimu. Su mirusiais kovoti niekas nesiruošia, nes tai ne mūsų kultūrinė tradicija. Tačiau paminklus su aiškiai išreikštais ideologiniais sovietiniais akcentais, būtina nukelti“, – teigė Panevėžio meras.
Nėra aiškių simbolių
Pasak mero, reikia svarstyti, kaip reikėtų pasielgti su sovietiniams kariams pastatytiems paminklais.
„Reikėtų juos inventorizuoti, bet, mano galva, Panevėžyje nėra stipriai išreikštų paminklų su aiškiais sovietiniais simboliais. Kituose šalies miestuose daugiau yra išraiškingų paminklų su sovietiniais simboliais. Krekenavos gatvėje II-ojo pasaulinio karo sovietų karių kapinių paminklas – be simbolių, todėl, manau, jis gali stovėti, o Ramygalos gatvės kapinėse žuvusiems lakūnams pastatytas simbolis – lėktuvo propeleris. Tai gal irgi nieko tokio toks paminklas“, – svarstė meras R. Račkauskas.
Kristaus Karaliaus Katedros kapinėse esantis paminklas susijęs su žuvusiais lakūnais – jame vaizduojamas lėktuvo propeleris.
Peržiūrimas vertybių registras
Kultūros paveldo departamentas (KPD) šiuo metu peržiūri visas kultūros vertybių registre įrašytas II-ojo pasaulinio karo karių palaidojimo vietas ir rengia korekcijas, ką ten reikėtų saugoti, o ko ne.
Į Kultūros vertybių registrą įrašyta per 150 Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietų.
KPD vadovas Vidmantas Bezaras pabrėžė, kad pagrindinis saugojimo objektas yra pati karių palaidojimo vieta. Saugoti, prižiūrėti, tvarkyti karių kapus Lietuva įsipareigojo pasirašydama ir 2000 metais ratifikuodama Ženevos konvenciją, tačiau tai, kas ten gali būti saugoma, o ko neturėtų būti, valstybė sprendžia pati.
V. Bezaro teigimu, jeigu tarp kriterijų bus nurodyta, kad vertingąja savybe negali būti laikomi ženklai, kurie propaguoja karą, agresiją, totalitarinės valstybės simbolius, tokie objektai vietos bendruomenės, savivaldos prašymu būtų iš naujo svarstomi vertinimo tarybų ekspertų ir galėtų būti išbraukti iš Kultūros vertybių registro.
jusupnv-03-1.jpg