Užsienio šalių parlamentų vadovai kartu su Seimu ragina Rusiją laikytis tarptautinės teisės dėl karo belaisvių (papildyta)

Lietuva

Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir užsienio valstybių parlamentų pirmininkų trumpi pareiškimai žiniasklaidai. ELTA / Dainius Labutis

Augustė Lyberytė, Karolina KonopackienėŠaltinis: ELTA.LT

349370

Lietuvoje viešintys šešių užsienio valstybių parlamentų vadovai kartu su Seimo pirmininku Sauliumi Skverneliu priėmė bendrą pareiškimą dėl Ukrainos karo belaisvių, ragindami Rusiją laikytis Ženevos konvencijoje nustatytų karo belaisvių teisių ir apsaugos.

„Tūkstančiai ukrainiečių karo belaisvių šiandien laikomi nežmoniškomis sąlygomis Rusijos kalėjimuose, kurie patiria kasdienius kankinimus, patyčias. Ukrainos kariai, kurie praėjo tą pragarą, pasakoja, kad nelaisvės laikotarpiu – nuo kelių mėnesių iki dvejų metų – jie neturėjo galimybės susitikti su tarptautinėmis organizacijomis, kurios užtikrina Ženevos konvencijos laikymąsi ir Ženevos konvencijoje numatytų sąlygų karo belaisviams laikymąsi“, – pirmadienį kalbėjo Seimo pirmininkas S. Skvernelis.

Pasak jo, šis bendras pareiškimas priimtas, siekiant parodyti tiek pasauliui, tiek Europai, kad karo belaisviai nėra pamiršti.

„Smerkdami tokį Rusijos požiūrį, mes norime priminti šiuo pareiškimu pasauliui ir Europos valstybėms, kad nepamiršome ukrainiečių karių, esančių nelaisvėje, ir reikalaujame, kad jiems būtų sudarytos visos sąlygos susitikti su tarptautinėmis organizacijomis, ir reikalaujame iš Rusijos, kad būtų besąlygiškai laikomasi Ženevos konvencijoje nustatytų karo belaisvių teisių ir apsaugos“, – teigė jis.

Po susitikimo su kitų šalių parlamentų vadovais, S. Skvernelis pabrėžė išgirdęs jų tvirtą įsipareigojimą ir toliau remti Ukraina kiek reikės.

„Džiaugiuosi, kad visos valstybės dar kartą pakartojo tvirtą paramą Ukrainai. Beveik iš kiekvienos valstybės atstovo girdėjome pasisakymą „Mes Ukrainą rėmėme, remiame ir remsime, kiek galėsime ir kiek reikės“, – sakė politikas.

Baltijos valstybių parlamentų vadovai ragina įšaldytą Rusijos turtą panaudoti Ukrainos reikmėms

Savo ruožtu po susitikimo su parlamentų lyderiais kalbėjęs Estijos Rýgikogo pirmininkas Lauris Husaras pabrėžė, jog Europa šiandieną kovoja už laisvo pasaulio principus ir vertybes.

„Ir tvirtai stovime už Ukrainos, kuri šiandien kovoja savo laisvės karą prieš Rusiją. Prieš Rusiją, kuri siekia atkurti Sovietų Sąjungos sienas, kuri atsisako pripažinti laisvo pasaulio principus, kuri nenori, kad mes būtume laisvos valstybės“, – kalbėjo L. Husaras.

„Turime suteikti Ukrainai viską, ką galime. Turime suteikti karinę paramą, turime ieškoti, kaip suteikti Ukrainai įšaldytą Rusijos turtą. Mes tai galėtume panaudoti padedant Ukrainai šiame brutaliame kare“, – dėstė jis.

Estijos kolegai antrino ir Latvijos Saeimos pirmininkė Daiga Merina. Ji pabrėžė, jog susitikimo su parlamentų lyderiais metu aptarta būtinybė ir griežtinti sankcijas Rusijos režimui.

„Mūsų parama Ukrainai išlieka nekintanti ir tik augs – tai karinė, humanitarinė ir diplomatinė parama“, – kalbėjo ji.

Politikė atkreipė dėmesį, jog naujosios JAV administracijos sprendimai dėl Europos saugumo ragina Senojo žemyno šalis susirūpinti savo krašto apsauga.

„Europa patyrė šaltą dušą iš mūsų strateginio partnerio. Tai paskatino mus įvertinti savo trumpalaikius ir ilgalaikius strateginius tikslus“, – teigė D. Merina, akcentuodama, jog dabar Europa turi progą sustiprinti savo saugumą.

Taika – tik Ukrainos sąlygomis

Savo ruožtu Lietuvoje taip pat viešintis Lenkijos Seimo maršalka Szymonas Holownia pažymėjo, jog geopolitinių iššūkių akivaizdoje valstybėms negali nekilti nė minčių apie paramos Ukrainai nutraukimą.

„Darome viską, ką galime, remdami Ukrainą – su vis daugiau karinės paramos, diplomatine parama. Bandome bet kur bet kurį įtikinti, kad Ukraina turi būti prie derybų stalo, kai prasidės taikos derybos. Ir negali būti jokios taikos, jokių paliaubų be Ukrainos pozicijų, argumentų“, – surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo S. Holownia.

„Tai akivaizdu šioje Europos dalyje, žinant, kas įvyko Miunchene, Jaltoje ir daugybę kitų atvejų, kur didesni ir stipresni norėjo nuspręsti už mažesniuosius. Tai negali niekada pasikartoti“, – pridūrė Lenkijos parlamento maršalka.

Tuo metu Suomijos parlamento pirmininkas Jussi Halla-aho pažymėjo, jog tarp šalių yra aiškus konsensusas – parama Ukrainai turi tęstis.

„Dėl akivaizdžių istorinių ir geografinių priežasčių, mes labai gerai suprantame, kad Rusijos sėkmė kare Ukrainoje padarytų pasaulį daug pavojingesne vieta visoms mažosioms Rusijos kaimynėms“, – teigė J. Halla-aho.

„Stovėsime už Ukrainą, kad ir kiek bereikėtų. (...) Tikiuosi, kad visi ir toliau kalbėsime apie Ukrainą, kalsime apie skirtingus šio karo aspektus. Ir kad šios žinios pasieks visą regioną, Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas“, – apibendrino Islandijos parlamento pirmininko pirmoji pavaduotoja Bryndís Haraldsdóttir.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas dėkojo Lietuvai už paramą

Tuo metu Kovo 11-osios išvakarėse į Vilnių atvykęs Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas dėkojo Lietuvai už paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai. Jis pabrėžė – dabar saugumas ir gynybos klausimai nėra tik Ukrainos, bet visos Europos klausimas.

„Šiandien yra 1111-oji pilno masto invazijos diena. Keturi vienetai. Jaučiu didelę privilegiją būti čia ir kalbėti apie Europos ateitį“, – kalbėjo R. Stefančukas.

„Taip, Ukrainai reikia daugiau jūsų karinės, finansinės, politinės, humanitarinės paramos. Bet aš visiškai sutinku su jūsų prezidentu Nausėda, kuris parašė Twitter‘yje (dabar „X“ – ELTA) labai gerus žodžius – Ukraina, tu niekada nebūsi viena“, – kalbėjo jis, primindamas ankstesnį Gitanos Nausėdos pareiškimą socialiniuose tinkluose.

ELTA primena, kad Lietuvai antradienį ruošiantis minėti nepriklausomybės 35-ąsias metines, šalyje savaitės pradžioje lankosi ir su svarbiausiais Lietuvos politikais susitinka Estijos ir Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Islandijos bei Ukrainos parlamentų vadovai.

Antradienį parlamentų vadovai dalyvaus iškilmingame nepriklausomybės jubiliejaus minėjime Seimo Kovo 11-sios Akto salėje ir trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje.

Šią dieną Lietuva minės 35-uosius metus, kai po sovietų okupacijos buvo oficialiai atkurta šalies nepriklausomybė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt