Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Tomo Vinicko nuotr.
Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA
„Manau, kad jau sulaukė“, – šeštadienį žurnalistams sakė šalies diplomatijos vadovas, paklaustas, ar rudenį Kyjivas gali pajausti realų spaudimą pradėti derybas, pridurdamas, kad oficialių žinių apie tai neturi.
„Nebūtinai iš pagrindinių partnerių, bet apskritai tokių kalbų girdisi – kaip čia būtų. Tai yra labai svarbus momentas“, – pažymėjo jis.
Pats prašymų daryti įtaką Ukrainos politikams ministras nurodo nesulaukęs.
Visgi, jis prognozavo, kad susilpnėjus Vakarų šalių karinei paramai ukrainiečiams, Kyjivo gynybinė galia gerokai sumenktų.
„Jeigu dabar nustotų ginklų tiekimas arba jis sumažėtų iki tokio lygmens, kad neatsinaujintų praradimai fronte – tai reiškia, kad Ukrainos galimybės spausti tą fronto liniją irgi mažėtų“, – kalbėjo G. Landsbergis.
„Retai vertinamas faktas, kad realybė, kuri kurtųsi iš Ukrainos lėtėjimo, būtų nepaprastai pavojinga – tiek pačiai Ukrainai, tiek ir Lietuvai. Pasaulyje tai būtų naujas fenomenas“, – įspėjo jis.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje spekuliuojama, kada Vakarų valstybės gali pareikalauti Kyjivo derėtis su Maskva dėl taikos.
Lietuvos politikai ne kartą yra kartoję, kad toks scenarijus yra pražūtingas, o Rusijos karas Ukrainoje privalo baigtis Kyjivo pergale.