Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Skaičiai. “Manome, kad tokia situacija, kokia yra dabar, tęsis mažiausiai 3 mėnesius. Per tiek laiko susidarys daugiau nei 40 tūkst. kiaulių, kurių negalima realizuoti normaliomis sąlygomis. Kur jas dėti?“ – retoriškai klausia A. Baravykas.
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių apskrityje veikia bent 3 stambūs kiaulininkystės ūkiai. Šiuo metu jų produkcija stovi, nes ūkiai patenka į afrikinio kiaulių maro (AKM) zoną. Ir nesvarbu, kad ten laikomos kiaulės visiškai sveikos. Verslininkai patiria milžiniškų nuostolių. Medžiotojai prognozuoja, kad AKM netruks apimti visą apskritį.
„Nelaimė užprogramuota ilgam“
Nuo šių metų pradžios Lietuvoje nustatyti 39 AKM židiniai 16 Lietuvos rajonų. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, dėl to sunaikinta daugiau kaip 2,3 tūkstančio kiaulių. AKM guldo ir Lietuvos miškuose gyvenančius šernus.
Ypač daug viruso židinių užfiksuota Šiaulių apskrityje: „serga“ Šiaulių, Pakruojo, Radviliškio, Akmenės rajonai. AKM židinių kol kas nerasta vieninteliame Kelmės r.
Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Algirdas Baikauskas sako, kad ši maro forma Šiaulių apskritį ir Lietuvą užklupo pirmą kartą. „AKM į Pabaltijį pradėjo plisti iš Baltarusijos. Nuo rytinio Lietuvos krašto į šalies gilumą jis skverbiasi jau daugiau kaip 3 metus. Iki šių metų Šiaulių apskrityje dar nebuvo pastebėta židinių, o dabar jie plinta labai greitai. Ši maro forma nepasiduoda jokiam gydymui, jokiam imunitetui, todėl nelaimė užprogramuota ilgam“, – sako A. Baikauskas.
Jis taip pat pastebi, kad Šiaulių krašto miškuose mažėja šernų: „Pastaruoju metu Lietuvos ir užsienio medžiotojams šernas buvo populiariausias medžioklės objektas. Dabar šernų praktiškai nebesimato – nei kritusių, nei gyvų.“
Radę nugaišusį šerną, medžiotojai privalo iškviesti VMVT specialistus, kurie atlieka tyrimus, ir patys utilizuoti gaišeną. „Turime ją užkasti pakankamai giliai (į 2 m gylį, – aut. past.). Tai kažkiek kainuoja. Veterinarija vieno šerno užkasimui skiria 20 Eur. Kartais tų pinigų pakanka, kartais, jei privažiavimas sudėtingas, – ne. Ir laiko prarandame“, – sako A. Baikauskas.
martyno-ambrazo-elta-nuot.jpg
Kiaulių nesusandėliuosi
Vis tik medžiotojų praradimai nėra tokie dideli kaip verslininkų nuostoliai.
„7 stambūs Lietuvos kiaulių ūkiai yra patekę į maro zoną. Tai – sveiki ūkiai, kuriuose buvo padaryta viskas, kad neįvyktų protrūkių. Bet dėl to, jog jų kaimynystėje žmonės turėjo prabangą laikyti porą kiaulių, šie ūkiai bendrai kas savaitę dabar negali realizuoti apie 3 500 kiaulių. Kiaulių gyvų neužkasi, nesusandėliuosi – jas reikia papildomai šerti. Manome, kad tokia situacija, kokia yra dabar, tęsis mažiausiai 3 mėnesius. Per tiek laiko susidarys daugiau nei 40 tūkst. kiaulių, kurių negalima realizuoti normaliomis sąlygomis. Kur jas dėti?“ – retoriškai klausia Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas.
A. Baravykas įsitikinęs, kad į nepavydėtiną situaciją stambius kiaulių augintojus įstūmė buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko politika.
„2014–2016 m. Lietuvoje tam tikrose teritorijose buvo vykdomas prevencinis kiaulių skerdimas, mokamos išmokos. Ką pastebėjome? Kad ten protrūkių nebuvo. Atėjus B. Markauskui, politika sušvelnėjo. Dėl rinkiminių ir populistinių paskatų kai kuriose teritorijose sąmoningai nuspręsta smulkius kiaulių laikytojus palikti ramybėje ir nekelti sau politinių problemų. Tegul verčiau kenčia verslas, – piktinasi Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas. – Kiaulininkystės sektoriuje dirba 1 500 žmonių, dar 6 000 dirba šalutinėse su kiaulininkyste susijusiose veiklose. Nyksta verslas, nyksta darbo vietos, neateina investicijos.“
mutinka-nuotr-pigs-214350.jpg
Ministerija ruošia pasiūlymą
Asociacija kreipėsi į Vyriausybę, prašydama kompensuoti verslininkų patirtus nuostolius dėl kainų skirtumų.
„Mes supratome Vyriausybės poziciją – ji palaiko socialinį reiškinį, kai žmonės savo reikmėms laiko kiaules. Bet tuomet valdžia turėtų pasirūpinti verslininkų patirtais nuostoliais dėl kainų skirtumų. Pagal 2015–2016 m. istoriją ir patirtį mes prognozuojame, kad kainų skirtumai sieks nuo 500 iki 800 tūkst. Eur“, – sako A. Baravykas.
Trečiadienį Vyriausybė svarstė, kaip sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Žemės ūkio ministerija pasiūlė kuo greičiau patvirtinti smulkiesiems ūkiams naudingą pasiūlymą, kuriuo galėtų pasinaudoti ir iš kiaulininkystės savo noru pasitraukti smulkieji kiaulių augintojai, neketinantys ar neturintys galimybių laikytis griežtų biologinės saugos reikalavimų.
Pirminis ŽŪM pasiūlymas buvo skirti 100 Eur už paskerstą kiaulę ir 1 500 Eur paramą kitiems ūkiniams gyvūnams įsigyti, jei laikytojas įsipareigoja 3 metus neauginti kiaulių.
Taip pat buvo pasiūlyta stiprinti kontrolę kiaulininkystės ūkiuose ir tiems kiaulių augintojams, kurie vis dėlto nori auginti kiaules, tačiau šiai dienai neatitinka reikalavimų, skirti iki 1 500 Eur paramą trūkstamoms biologinės saugos priemonėms įsigyti.
tappancs-nuotr-piggy-15143.jpg
Skers paršelius, kad vietos liktų suaugusioms kiaulėms
Šiaulėnuose (Radviliškio r.) įsikūrusio kiaulininkystės ūkio vadovas Joergenas Andersenas sako, kad ūkyje katastrofiškai trūksta vietos:
– Žmonės turi 1–2 kiaules, jos suserga, o veterinarija brėžia 10 km spindulį nuo židinio vietos. Taip mes patekome į maro zoną ir tai neša didžiulių nuostolių.
Nuo vakar mums leista parduoti kiaules, bet nėra pirkėjų, nes skerdykla patenka į maro zoną, ji negali dirbti.
Nežinau, ką daryti... Iš valstybės negavome jokios pagalbos.
Mūsų ūkyje kiaulių būna apie 17 tūkst, bet šiuo metu yra apie 18 tūkst. Neturime, kur jų dėti. Jeigu kitą savaitę neišsispręs situacija, turėsime pradėti naikinti paršelius – reikia daugiau vietos.
aitoff-nuotr-piglet-163958.jpg
Mitai ir faktai apie AKM
1. AKM yra užkrečiamoji liga, todėl kiaulieną valgyti pavojinga
NETIESA. AKM serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas yra nepavojingas. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus ir pan. pavojingas virusas gali būti išplatintas už ligos židinio ribų.
2. Gamtoje afrikinį kiaulių marą platina tam tikros rūšies erkės
IŠ DALIES TIESA. AKM virusas dauginasi Ornithodoros rūšių erkių organizme ir jame išsilaiko nuo kelių mėnesių iki 5 metų. Žiemą erkės yra neaktyvios. Jų aktyvumas prasideda, aplinkos temperatūrai pakilus iki 10–13 ºC. Be maisto erkės gali išgyventi iki 5 metų, o mintančios reguliariai – iki 15 metų.
Kiaulės ir šernai, persirgę AKM, ilgą laiką išlieka viruso nešiotojai. AKM virusas dažniausiai plinta dėl tiesioginių gyvūnų kontaktų arba per užkrėstus pašarus, ypač jei netinkamai tvarkomos maisto atliekos, jomis šeriamos kiaulės arba atliekos išmetamos taip, kad jas gali suėsti šernai. Mechaniškai virusą gali pernešti šunys, katės, laukiniai žvėrys, paukščiai.
3. AKM užsikrėtusios kiaulės nėra gydomos.
TIESA. Iki šiol AKM nėra sukurta jokio gydymo ar veiksmingos vakcinos, todėl kiaulės, susirgusios šia liga, ne gydomos, o utilizuojamos. Siekiant užkirsti kelią virusui išplisti, naikinamos (deginamos ar užkasamos ne mažesnio nei 2 m gylio duobėse) ne tik kiaulių gaišenos, bet ir menkavertis turtas, ūkyje laikyti pašarai. Tvartai ir jų aplinka dezinfekuojami tris kartus. Nustačius, kad tvartų dezinfekcija nėra efektyvi, gali būti priimtas sprendimas naikinti ir juos. Nuo protrūkio centro atitinkamai nustatomos 3 km ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonos. Karantinas atšaukiamas, praėjus 30 dienų nuo visų kiaulių paskerdimo epizootiniame židinyje ir apsaugos zonoje bei atlikus visus baigiamuosius darbus. Ūkiuose, kuriuose kiaulės buvo išskerstos, jas iš naujo auginti leidžiama tik po 6 mėn. nuo karantino atšaukimo.
4. AKM dažniausiai pasireiškia mažuose kiaulių ūkiuose
IŠ DALIES TIESA. AKM pasireiškia ūkiuose, kuriuose pažeidžiami biologinės saugos reikalavimai. Kaip teigia įvairių šalių veterinarijos specialistai, afrikinis kiaulių maras dažniausiai plinta smulkiuose kiaulių ūkiuose, nes juose nebūna užtikrinti patys minimaliausi biologinės saugos reikalavimai. Tad yra galimybė virusą išplatinti kitose kiaulių laikymo vietose.
VMVT informacija