Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
VSAT nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: VSAT
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, vykdydami neteisėtos migracijos prevenciją bei kontrolę pasienio ruože, VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai ties Senosios Radiškės kaimu (Kalvarijos sav.) sustabdė patikrinti iš Lietuvos važiuojantį automobilį „Saab 9-3“ su latviškais registracijos numeriais. Jį vairavęs 45-erių Latvijos pilietis pasieniečiams pateikė asmens ir automobilio dokumentus. Tačiau VSAT pareigūnus sudomino ne vairuotojas, o keleiviai. Keturi jauni vyrai iš Afganistano, nuo 20-ies iki 31-erių, neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvoje. Visi jie turėjo Afganistano piliečių pasus.
VSAT nuotr.
Pasieniečiams vairuotojas paaiškino, kad atsiliepęs į pasiūlymą, per susirašinėjimų programėlę „Telegram“ gavo nurodymą viename Latvijos miestelyje paimti keturis asmenis ir nuvežti juos į Vokietiją. Už šią paslaugą buvo pasiūlytas atlygis – po 700 eurų už kiekvieną.
Vyriausiasis iš afganistaniečių VSAT pareigūnams prisipažino, kad jie su tautiečiais į Latviją pateko nenustatytoje vietovėje neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Latvijos sieną.
Varėnos pasienio rinktinėje dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną iš savanaudiškų paskatų pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Neteisėtus migrantus vežusiam Latvijos piliečiui skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Jo automobilis laikinai saugomas Kalvarijos pasienio užkardoje.
Keturi Afganistano piliečiai apgyvendinti viename iš Varėnos pasienio rinktinės padalinių. Artimiausiu metu jie bus perduoti Latvijos pasieniečiams.
VSAT nuotr.
Pernai iš Latvijos apgyvendinimo centrų pabėgusių užsieniečių Lietuvoje ir Lenkijoje sulaikyta ketvirtis tūkstančio, o dar beveik tūkstantis įkliuvo tokių, kurie į Latviją nelegaliai pateko iš Baltarusijos ir iškart bandė per Lietuvą vykti į Vakarų Europą.
Pernai VSAT fiksavo didelį neteisėtos antrinės migracijos iš Latvijos padidėjimą. Iš viso 2023 m. buvo sulaikyti 1 193 neteisėti migrantai, kurie gabenti ar patys vyko iš Latvijos, į kurią jie dažniausiai neteisėtai įsibrovė iš Baltarusijos.
2022 m. buvo sulaikyti tik 84 neteisėti migrantai.
Pernai du trečdalius tokių užsieniečių sulaikė Lietuvos pareigūnai prie ES vidaus sienų su Latvija ir Lenkija, kur nėra nuolatinės kontrolės, arba šalies viduje. Trečdalį tokių migrantų dar sulaikė Lenkijos pareigūnai.
Tokius atėjūnus, atlikę reikalingas procedūras, Lietuvos pasieniečiai paprastai grąžina kolegoms iš Latvijos.
VSAT duomenimis, penktadalis, t. y. 256 asmenys, iš Latvijos pernai vykusių tokių migrantų buvo neteisėtai pasišalinę iš šios šalies užsieniečių apgyvendinimo centrų. Likę 80 proc., t. y. 937 asmenys, iš Baltarusijos neteisėtai kirtę Latvijos sieną bandė vykti per Lietuvą savo tikslo valstybių link.
Pernai Lietuvos VSAT pareigūnai sulaikė 168 neteisėtų migrantų gabentojus. Pagal pilietybę daugiausia tarp jų buvo Latvijos piliečių – 53.
Į neteisėtą žmonių gabenimą įsitraukę asmenys stengdavosi užtikrinti migrantų pasitikimą prie Latvijos sienos su Baltarusija arba prie Latvijos užsieniečių apgyvendinimo vietų ir gabenti užsieniečius iš šios šalies per Lietuvą jų tikslo valstybių Vakarų Europoje link, dažniausiai – į Vokietiją.
Užsieniečiai iš Latvijos neteisėtai vykdavo ne tik naudodamiesi gabentojų paslaugomis grupėmis nuo kelių iki daugiau kaip dvidešimties asmenų, bet kartais, apsirūpinę svetimais arba klastotais kelionės dokumentais, pasirinkdavo maršrutinius autobusus.
2023 m. Latvija patyrė itin didelį Baltarusijos organizuojamos neteisėtos migracijos spaudimą. Į Latviją pernai brovėsi ir nebuvo įleista beveik puspenkto karto daugiau neteisėtų migrantų nei į Lietuvą, atitinkamai 13 868 ir 2 643.
Nuo Baltarusijos režimo sukeltos migracijos krizės pradžios 2021 m. vasarą iki 2023 m. pradžios Lietuva buvo svarbesnis nei Latvija rytinės kaimynės taikinys. Ir 2021 m., ir 2022 m. į Lietuvą mėgino patekti dukart daugiau migrantų nei į Latviją.