PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2022 m. Gegužės 16 d. 15:48

Už nuopelnus Lietuvai apdovanotai mamai – savivaldybės merės A. Miškinienės sveikinimai

Alytus

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


216864

Savivaldybės merė Ausma Miškinienė šiandien pagerbė 8 vaikus užauginusią Albiną Goberienę, kurios nuopelnus šaliai įvertino LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Motinos dienos proga apdovanodamas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Iš viso Prezidento apdovanojimo šiemet sulaukė 48 Lietuvoje gyvenančios motinos.

„Dėkoju Jums už didelį gyvenimo darbą, už tai, kad išlikote tvirta, suradote jėgų, nepalūžote, kai buvo labai sunku. Ačiū už tai, kad Lietuvai užauginote net 8 jos piliečius. Esate gražus pavyzdys ir gyvas įrodymas jaunoms šeimoms, kad mamai, kurios širdis visuomet yra sklidina meilės ir rūpesčio, nėra nieko neįmanomo. Juk tuo metu, kai auginote vaikus, gausioms šeimoms valstybė neskyrė tiek dėmesio, lėšų, pagalbos auginant vaikus, nebuvo vaikų darželių, tėvai už darbą gaudavo labai mažus atlyginimus. Tačiau Jūs savo darbštumu, sumanumu, optimizmu visa tai įveikėte ir šiandien pelnytai galite didžiuotis ne tik savo vaikų, bet ir visos mūsų rajono bendruomenės, visos Lietuvos pagarba“, – sveikindama ypatingąją mamą garbingo apdovanojimo proga kalbėjo savivaldybės merė.  

Albina Goberienė, kuriai kitais metais sukaks 90 metų, kartu su sūnumi Vidmantu  gyvena savo namuose Papalazdijų kaime. Net šeši iš aštuonių jos vaikų gyvenimus kuria mūsų rajone. Vienos dukros, deja, jau nebėra. Vaikai, pasak senolės, užaugo labai geri ir atsakingi, dažnai lanko mamą, ja nuolat rūpinasi. Ji šiandien džiaugiasi ne tik vaikų, bet ir 28 anūkų, 18 proanūkių dėmesiu.

Pokalbio su savivaldybės mere Ausma Miškiniene senolė prisiminė nelengvus savo gyvenimo metus. 5 dukros ir 3 sūnūs vienas kitą augino, nes jai teko eiti į darbą kolūkyje. Buvo nepriteklių metas, todėl moteris, grįžusi iš darbo, kepdavo duoną ir bulvines bandas,  daug mezgė, kad visą gausų savo atžalų būrį išmaitintų ir aprengtų.  Nors didieji gyvenimo darbai jau nuveikti, tačiau ji dar palepina namo po darbo grįžtantį sūnų Vidmantą šilta vakariene, pagamina ką nors skanaus jos aplankyti atvykstantiems vaikams. Ir svarbiausia – negaili savo patarimų ir pamokymų. Kaip pati juokauja, tiek metų gausiai savo vaikų komandai vadovavusi, ji iki šiol negali nuo to atprasti. Be to, skaito laikraščius, žiūri televiziją. Tik apie įvykius Ukrainoje žiūrėti nenori – pati savo akimis mačiusi Antrojo pasaulinio karo baisumus, nušautus kareivius ir civilius žmones, sako įsivaizduojanti, kaip baisu yra ten gyvenantiems žmonėms ir labai dėl jų pergyvenanti.

Albina Goberienė jaučiasi labai pagerbta dėl jai parodyto valdžios žmonių dėmesio. Patenkinta, kad sveikata dar gera, kad pati gali savimi pasirūpinti, kad visko gyvenime pakanka. Reikia tik mokėti tuo džiaugtis.