PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kriminalai2024 m. Spalio 15 d. 13:40

Už netinkamą statybinių atliekų panaudojimą nuosavame sklype - nuobauda

Kazlų Rūda

Teismas / Unsplash

AugusteŠaltinis: Marijampolės apylinkės teismas


324004

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose išnagrinėtas Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojo P. N. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kuriuo jis nubaustas 1400 Eur bauda už tai, kad neperdavė mišrių statybinių atliekų įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, o jas panaudojo nuosavybės teise priklausančio sklypo pakėlimui, tai yra nukasė viršutinį grunto sluoksnį ir suvertė bei paskleidė apie 30 kubinių metrų mišrių statybinių griovimo atliekų - plytų ir betono nuolaužų.

Nutarime nurodyta, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti.

Pareiškėjas P. N., teismui pateiktu skundu prašė panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde nurodė, kad statybinį „gruzą“ (plytas ir jų nuolaužas) paskleidė jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ketindamas įsirengti įvažiavimą į kiemą ir aikštelę jame, panaudojo kaip kietą pagrindą, kad statybinėmis atliekomis nei norėjo bei privalėjo atsikratyti. Pareiškėjas pažymėjo, kad statybinis „gruzas“ negali būti laikomas atliekomis ir mano, kad teisės aktų jis nepažeidė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad statybines atliekas nusipirkęs prieš tris metus pagal skelbimą apie pardavimą ir ketinęs panaudoti planuojamo rūsio statybai, tačiau pasikeitus planams, minėtas medžiagas panaudojo planuojamo statyti gyvenamojo namo pagrindui, įvažiavimui. Pažymėjo, kad dėl statybinių atliekų tokio panaudojimo ne kartą konsultavosi su, jo nuomone, atsakingais asmenimis. Pripažino, kad raštu į atsakingas institucijas nesikreipė. Apsilankius aplinkos apsaugos departamento pareigūnams, nustačius pažeidimą sutarė, kad pažeidimą pašalins ir panaudotą statybinį „gruzą“ išveš, sutartu laiku, jis taip ir padarė.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktų reikalavimais, administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje pakanka patikimų, teisėtai gautų įrodymų, pagrindžiančių P. N. kaltę ir leidžiančių teigti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme numatyta, kad piliečiai, suinteresuota visuomenė, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkyme numatyta, kad atlieka yra medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Atliekų turėtojas teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nusižengimas, susijęs su statybinių atliekų neteisėtu panaudojimu. Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos, be kita ko, gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga, laikiniems keliams statybvietėje tiesti. Teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančių neapdorotų statybinių atliekų panaudojimas yra griežtai apibrėžtas, kur ir kokiais atvejais jos gali būti panaudotos.

Teismo manymu, Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą padarė pagrįstą išvadą, kad P. N., būdamas mišrių statybinių griovimo atliekų turėtoju, šių atliekų, kurių buvo daugiau nei 5 kubiniai metrai, neperdavė teisėtiems atliekų tvarkytojams, apdorojo jas nuosavybės teise jam priklausančiame sklype, panaudodamas šias atliekas sklypo tvarkymui.

Esant tokioms išvadoms, teismas konstatavo, jog P. N. veiksmais buvo pažeisti atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, šie jo veiksmai atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 25 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, dėl šio administracinio nusižengimo jis nutarimu buvo pripažintas kaltu visiškai pagrįstai ir teisėtai. Tačiau teismas savo iniciatyva, remdamasis MB „Kontervita“ pažyma tikslino skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, susijusias su P. N. sklype panaudotų statybinių atliekų kiekiu ir iš teismui pateiktų duomenų sprendė, kad jis savo sklype apdorojo panaudodamas, t. y. paskleisdamas tik 16 kubinių metrų statybinių atliekų.

Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, atsižvelgdamas į tai, kad realios žalos aplinkai nepadaryta ir kad P. N. tikslas nebuvo teršti aplinką, į itin operatyvų neteisėtos veikos padarinių pašalinimą, atsižvelgdamas į administracinės nuobaudos tikslus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, P. N. skyrė švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje ir vietoj nutarimu skirtos 1400 Eur baudos paskyrė įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Nerijus Brinevičius atkreipė dėmesį, kad „Žmonės turėtų elgtis atsakingai darydami bet kokią intervenciją į aplinką, susimąstyti, ar elgiasi teisėtu būdu. Jei iš esmės tuo abejojama, visada kreiptis oficialios konsultacijos. Jeigu kreipiamasi oficialiai konsultacijos, ir ji suteikiama klaidingai, tai tokiu atveju asmuo, vadovavęsis neteisingai suteikta oficialia konsultacija, nuo atsakomybės atleidžiamas.“