Už biudžetą atsakingas ES komisaras: pastarųjų šešerių metų vakarėlis baigiasi

Pasaulis

EK nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

56244

Sprendžiant dėl naujos ES ilgalaikės finansinės perspektyvos, reikia turėti omenyje, kad pasaulio ekonomikos padangė pastaruoju metu gerokai aptemo, tad ES biudžetas turėtų būti kaip inkaras neramiuose vandenyse, sako už biudžetą ir žmogiškuosius išteklius atsakingas komisaras Guntheris Oettingeris.

„Matome, kad tvenkiasi debesys virš pasaulio ekonomikos, pastarųjų šešerių metų vakarėlis baigiasi. Iš dalies viskas buvo finansuojama žemomis palūkanų normomis, dabar jos kyla. Matome, kokių sprendimų ėmėsi (JAV prezidentas Donaldas - ELTA) Trumpas, (Tarptautinio valiutos fondo, TVF, vadovė Christine - ELTA) Lagard, reiškia, kad tikrai įmanoma krizė.

Kalbame apie Turkiją, kuri eina recesijos keliu, galbūt jai reikės TVF pagalbos. Venesuela bankrutuoja. Argentina TVF rankose. Šalys praranda kreditorių pasitikėjimą. Kalbant apie prognozes, artimiausiems metams jos niūrios tiek pasauliui, tiek ES. Nusiteikime žvarbesniam klimatui nuo rudens“, - ES biudžetui skirtoje aukšto lygio konferencijoje kalbėjo G. Oettingeris.

Pasak jo, ne mažiau svarbu ir tai, kas vyksta ES viduje.

„Jeigu („Brexit“ - ELTA) susitarimo su Jungtine Karalyste nebūtų, tai būtų didžiulė žala tiek JK, tiek Europai. Artimiausiu metu gausime žinias iš Italijos (išgyvenančios valstybės finansavimo krizę - ELTA). Bus spręstinų klausimų, susijusių su euro zona“, - vardijo ES komisaras.

Dėl šių priežasčių, G. Oettingerio teigimu, po kelių mėnesių Europoje įvyksiantys Europos Parlamento rinkimai bus svarbesni už bet kuriuos kitus rinkimus.

„Kiekvienam šie rinkimai turėtų būti tiek pat svarbūs kaip ir nacionaliniai“, - pabrėžė jis.

Jo teigimu, per ateinančius dešimtmečius ES biudžetas galėtų būti stabilumo inkaras, kuris suteiktų Europai saugumą.

„Pinigai nėra viskas, bet programomis galima daug pasiekti norint, kad nestagnuotume. Protingomis investicijomis galime kurti protingą perspektyvą. Jeigu Europa vienbalsiai sugebės patvirtinti biudžetą, pasaulis ir Europa išgirs europinio vieningumo žinią“, - sakė ES komisaras.

Jis pabrėžė, kad EK dirbo dvejus metus, kol gegužės mėnesį pateikė biudžeto pasiūlymų rinkinį, kuris dabar yra svarstomas Europos Parlamento ir kituose ES organuose.

„Pastaraisiais mėnesiais vyko labai intensyvus darbas komitetuose. Dabar biudžetas keliauja į politikų rankas - Ministrų Tarybą, Ekonomikos ir finansų reikalų tarybą, siekiant gruodžio mėnesį numatyti labai svarbias sprendimų gaires Europos Taryboje. Tikimės kitų metų pavasarį bendro sprendimo“, - kalbėjo G. Oettingeris.

Anot jo, rengiant kitos ilgametės finansinės perspektyvos ES biudžeto projektą, buvo stengiamasi daug dėmesio skirti konkurencingumui, sukurti jį ten, kur jo kol kas nėra, kalbant ir apie skaitmeninę revoliuciją.

„Taip pat mums svarbu padėti silpnesniems, kurie neturi darbo, padėti valstybėms narėms. Kitas principas susiję su tvarumu, biudžetu prisidedame prie tikslų, siejamų su klimato kaita. Biudžete šis tvarumas atsispindi. Taip pat kalbame apie vidaus ir išorės saugumą“, - kalbėjo G. Oettingeris.

Briuselyje penktadienį vyksta aukšto lygio konferencijoje „ES ateities biudžetas - kokiu keliu eisime“, kurioje vyksta politiniai debatai apie naujus ES prioritetus ir iššūkius, taip pat apie naują požiūrį į tradicines ES politikos sritis.

ELTA primena, kad pasaulio ekonomikos prognozes blogina ir vadinamieji prekybos karai, vykstantys tarp didžiųjų ekonomikų.

Penktadienį paskelbta, kad pasaulinė prekybos įtampa gali dar labiau sulėtinti euro zonos ekonomikos augimą, o Europos centrinio banko (ECB) valdybos nariai praėjusį mėnesį tarėsi, kaip sumažinti grėsmes. Buvo padaryta išvada, kad euro zonos ekonomika pakankamai atspari, kad rizika būtų iš esmės subalansuota. Visgi pasitaikė nuomonių, kad dabartinis sulėtėjimas gali netapti laikinu, kaip anksčiau manyta.

Taip pat Ch. Lagarde ketvirtadienį pareiškė, kad Italija privalo laikytis Europos Sąjungos fiskalinės drausmės normų, augant nerimui, kad 2019 metų šalies biudžetas gali pabloginti finansinę situaciją. Italijos vyriausybės planai padidinti kitų metų biudžeto deficitą iki 2,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) ir paskatinti socialines išlaidas sukėlė Briuselio nerimą. Europos Sąjunga įsitikinusi, kad Romai reikia mažinti deficitą ir didžiulę valstybės skolą, kuri viršija 130 proc. BVP.

Prieš tris dienas užfiksuota, kad Venesuelos vartojimo kainos per dvylika mėnesių iki rugsėjo pasiekė 488 865 proc., o tai reiškia, kad šalyje hiperinfliacija toliau spartėja, o ekonomika turi rimtų sunkumų.

Šiemet Argentinos pesas prarado daugiau negu 50 proc. savo vertės ir yra viena iš silpniausių valiutų pasaulyje. Argentina bando nugalėti finansų krizę.

Rugsėjį Turkijos gamybos aktyvumas pasiekė žemiausią lygį per devynerius metus ir susitraukė šeštą mėnesį iš eilės. Šiemet Turkijos valiuta prarado maždaug 37 proc. savo vertės JAV dolerio atžvilgiu, o prie to prisidėjo diplomatinis ginčas su Jungtinėmis Valstijomis. Dėl Turkijos liros silpnėjimo infliacija atsidūrė aukščiausiame lygyje per beveik 15-ka metų.

Apskritai dėl naujos finansinės krizės galimybės perspėja ir kai kurie ekonomistai bei investuotojai. JAV milijardierius, investicinės bendrovės „Bridgewater Associates“ steigėjas Ray'us Dalio sako kad laikotarpis, kurį dabar išgyvename, labai primena praėjusio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį. Tuo pat metu tokiomis sąlygomis didėja atotrūkis tarp skurstančiųjų ir pasiturinčiųjų, o tai skatina populizmo augimą, pažymėjo didžiausio pasaulyje apribotos rizikos fondo valdytojas.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt