Už beveik 100 tūkst. eurų restauruojamas vieno iš Biržuvėnų dvaro sodybos statinių stogas

Telšiai

Etaplius.ltŠaltinis: Telšių rajono savivaldybės inf.

288266

Biržuvėnų dvaro sodybos buvusį kartono fabriką Telšių rajone hidroelektrinės veiklai išsinuomojusi įmonė „Gamtos energija“ ėmėsi pietvakarinio korpuso stogo tvarkybos darbų. Siekiant apsaugoti šį kultūros paveldo objektą buvo nuspręsta atkurti stogo laikančiąsias konstrukcijas išlaikant konstrukcijų medžiagiškumą bei pirminę stogo formą, nuolydžius, taip pat pakeisti stogo dangą. Planuojama investicija – beveik 100 000 eurų.

UAB „Gamtos energija“ Biržuvėnų dvaro sodybos kartono fabriko statinius nuomojasi nuo 2003-ųjų. Per šį laiką buvo restauruoti kartono fabriko šiaurės rytinio ir viduriniojo korpusų pastatai. „Nors mūsų hidroelektrinė veikia tik dalyje vieno iš pastatų, jaučiame pareigą kaip įmanoma geriau rūpintis ir prižiūrėti kultūrinį bei techninį paveldą. Esame šios bendruomenės nariai, ir mums svarbu prisidėti prie bendros gerovės“, - sako UAB „Gamtos energija“ direktorius Dainius Markauskas. Tvarkybos darbų projektas suderintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Kultūros paveldui priskirti senieji techniniai kartono fabriko įrenginiai patalpose saugomi iki šiol.

Senoji hidroelektrinė mūriniame malūno pastate veikė iki 1960-ųjų. Jos veikla atnaujinta po rekonstrukcijos 2004-aisiais. Šiuo metu hidroelektrinėje sumontuotos dvi Kaplan turbinos, kurių įrengtoji galia – 150 kW. Per metus hidroelektrinėje vidutiniškai pagaminama apie 400 000 kWh, arba beveik tiek, kiek per metus buityje suvartotų visai šalia esančio Luokės miestelio gyventojai.

Mažoji hidroenergetika – svarbi Lietuvos energetinės nepriklausomybės dalis. Norint elektros gamyboje atsisakyti iškastinio kuro ir į elektros perdavimo sistemą integruoti daugiau saulės ar vėjo elektrinių, kurių gamyba nepastovi (nes ne visada šviečia saulė ar pučia vėjas), reikalinga turėti elektros gamybos šaltinių, kurie valdomi lanksčiai ir gali būti reguliuojami pagal poreikį. Tokia yra hidroenergetika. Kauno technologijos universiteto mokslininkų atliktos studijos rezultatai atskleidė, jog Lietuvos mažosios hidroelektrinės, galinčios lanksčiai reguliuoti savo gamybą, atneša naudos visuomenei už 24-384 mln. eurų kasmet iki pat 2030-ųjų (arba kol bus įgyvendinti visi strateginiai elektros energetikos projektai). Tai reiškia, jog valstybė kasmet tiek pinigų privalėtų skirti papildomai, jei mažųjų hidroelektrinių neliktų.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt