Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Utenos rajono savivaldybe ėmėsi iniciatyvos Utenos miesto mikrorajonuose, kuriuose yra renovuotų ar renovuojamų pastatų, įrengti lizdavietes juodiesiems čiurliams. Šį projektą inicijavo ir įgyvendinti ėmėsi Utenoje gyvenantys LOD nariai Daiva ir Darius Norkūnai, o projektą finansavo Utenos rajono savivaldybė.
Kadangi ant jau renovuotų pastatų apšiltintų sienų inkilus pritvirtinti sunku, buvo pasirinktas būdas iškelti juos ant pastatų stogų. Ant trijų miesto mokyklų – Utenos Aukštakalnio progimnazijos ir jos „Žiburio“ skyriaus, Dauniškio gimnazijos bei vieno administracinio pastato mieste buvo iškelta 15 inkilų, turinčių po dvi lizdavietes.
Inkilai iškelti vasaros pradžioje, tikintis, kad jais susidomės jaunos čiurlių poros, ieškančios lizdaviečių kitų metų perėjimo sezonui. Lizdavietės suprojektuotos specialiai juodiesiems čiurliams, remiantis užsienio šalių patirtimi – landa pailga, siaura, kad inkilai būtų mažiau patrauklūs kitiems, su čiurliais konkuruojantiems paukščiams, pvz. varnėnams. Tokių specializuotų lizdaviečių Lietuvoje įrengiama dar labai mažai, nors vakarų Europos šalyse ši su pastatų renovacija susijusi problema yra žinoma ir tokios kompensacinės priemonės taikomos jau daugiau kaip 17 metų. Ornitologai teigia, kad efektyviausia, paprasčiausia ir palankiausia paukščiams būtų išsaugoti esamas lizdavietes arba inkilus įrengti pastato renovacijos metu. Tai būtina numatyti jau rengiant renovacijos projektą. Tikimasi, kad gražus Utenos miesto pavyzdys paskatins ir kitas savivaldybes rūpintis čiurlių bei kitų paukščių apsauga, o Aplinkos ministeriją – sudaryti teisines prielaidas renovuojamuose namuose išsaugoti esamas ar įrengti naujas lizdavietes paukščiams. Tik suvienijus pastangas galima tikėtis iš esmės pakeisti neigiamas tendencijas paukščiams ir visai biologinei įvairovei palankia linkme.
Juodasis čiurlys – viena iš nedaugelio paukščių rūšių, kuri puikiai prisitaikė gyventi artimoje žmogaus kaimynystėje. Lietuvoje apie 97% čiurlių peri aukštai, įvairiose mūrinių pastatų nišose, po palangių ar stogo skardomis, plyšiuose po balkonų apdaila. Šie nuostabūs paukščiai, jų specifiški dramatiški balsai tapo neatsiejami nuo lietuviškos vasaros. Mūsų šalyje čiurliai apsistoja labai trumpam, tik tiek, kiek reikia jaunikliams užauginti – nuo gegužės iki rugsėjo. Tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad čiurliams tinkamų vietų perėjimui vis mažėja ir šie paukščiai yra išstumiami iš mūsų miestų. Seni pastatai vis intensyviau renovuojami, todėl daug čiurlių ir kitų paukščių lizdaviečių yra sunaikinama. Apskaičiuota, kad per pastaruosius aštuonerius metus renovuojant pastatus Lietuvoje galėjo būti sunaikinta nuo 2900 iki 5300 čiurlių lizdaviečių (2016 metų Lietuvos ornitologų draugijos tyrimo duomenimis). O naujai statomuose pastatuose tinkamų vietų perėjimui nesukuriama.