Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Statybos – Utenos šaulių namų rekonstrukcijos darbai prasidėjo šių metų pradžioje (šiuo metu keičiamas stogas). Autorės nuotr.
Lina NarčienėŠaltinis: Utenos diena
Po vienu stogu – daug veiklų
„Utenos dienai“ pasiteiravus apie Šaulių namų pastato remontą, Plk. Prano Saladžiaus šaulių (Utenos apskr.) 9-osios rinktinės viešųjų ryšių specialistė Auksė Šiaudžionytė akcentavo, kad šis istorinis pastatas vertas pagarbos, jo menamą istoriją verta saugoti ir puoselėti.
„Šiuo metu keičiamos stogo konstrukcijos ir danga. Priklausomai nuo finansinių galimybių, bus siekiama atkurti pastato istorinį vaizdą tiek išorės apdailoje, tiek interjere“, – pabrėžė ji.
Tai kultūrinio paveldo pastatas, todėl rekonstruojant jį taikomi specialūs reikalavimai. „Bendradarbiaujame su specialistais, kad šis unikalus pastatas būtų sutvarkytas pagal tokio tipo darbams keliamus reikalavimus. Tokių pastatų remontas visuomet kelia didesnius reikalavimus ir pareikalauja daugiau kaštų“, – komentavo A. Šiaudžionytė.
Šaulių namuose šiuo metu veikia Utenos kamerinis teatras, repetuoja tautinės muzikos ansamblis. Augant ir stiprėjant šaulių rinktinei, Šaulių namų erdvės naudojamos šaulių veikloms: jaunųjų šaulių būreliams, įvairiems šaulių ir visuomenės mokymams, seminarams, pučiamųjų ansamblio repeticijoms. Savo erdves čia turi Utenoje veikiančios šaulių kuopos, užsėmimus organizuoja dronų operatoriai. Pirmame pastato aukšte veikia kavinė.
„Planuojame visas suremontuotas erdves įveiklinti tiek šaulių, tiek visuomenės reikmėms: organizuoti dar daugiau seminarų, mokymų, renginių, suteikti erdvę įvairioms į gynybos įgūdžių stiprinimą orientuotoms iniciatyvoms plėtoti“, – apie ateities planus pasibaigus darbams dėstė viešųjų ryšių specialistė.
Planuose – atkurti tiek Šaulių namų fasado, tiek interjero orumą bei grožį. Autorės nuotr.
Ambicingas ano laikmečio projektas
Tuoj 100-metį minėsiantis pastatas mūsų miestui buvo ir yra itin reikšminga vieta. Jo istorijos užuomazgos prasidėjo 1927 metais, kuomet Utenos burmistras Juozas Bertašius iškėlė idėją pastatyti Lietuvos laisvės paminklą. Tačiau paminklas turėjo būti ne tik akmuo, o vieta, kuri gyvuotų ir tarnautų bendruomenei. Taip gimė sumanymas statyti Šaulių namus – modernų pastatą, kuriame įsikurtų ne tik šaulių rinktinės būstinė, bet ir muziejus, teatras, kinas, o šalia – ir teniso aikštelė.
Šio ambicingo projekto autoriai – inžinieriai P. Litas ir J. Kadžys. Jų suprojektuoti rūmai gerokai pranoko kuklaus miestelio galimybes – statybų kaina daugiau nei dvigubai viršijo 1932 m. Utenos biudžetą. Tačiau uteniškiai suprato šios idėjos svarbą ir dosniai prisidėjo aukodami bei darbu. Šaulių rūmų statyba tapo visos bendruomenės reikalu – žmonės aukojo pinigų, padėjo statybose, rėmė savo ištekliais.
1933 m. birželio 15 d. duris atvėrę „Šaulių namai – tautos namai“ tapo svarbiausiu miesto visuomenės ir kultūros centru. Šis pastatas buvo vienas įspūdingiausių visoje tarpukario Lietuvoje.
Pokario negandos neaplenkė ir jo – 1945 m. sovietai Šaulių namus pavertė kultūros namais, tačiau atkūrus šalies nepriklausomybę pastatas sugrąžintas Lietuvos šaulių sąjungai.
„Šaulių namai išlieka viena unikaliausių Utenos miesto puošmenų. Siekdama išsaugoti šį istorinį simbolį, Lietuvos šaulių sąjunga deda pastangas, kad pastatas ir toliau puoštų miestą – šiuo metu jau keičiamas jo stogas, planuose – atkurti tiek fasado, tiek interjero orumą bei grožį. Utenos šaulių namai yra įtraukti į kultūros vertybių sąrašą – tai yra istorinis paveldas, bet kartu ir gyvas priminimas, kad laisvė ir bendrystė kuriamos ne vien žodžiais, o darbais“, – komentavo A. Šiaudžionytė.