Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Užsienio reikalų ministerija (URM) / Alfa.lt
Erika Alonderytė-KazlauskėŠaltinis: BNS
„EIM siūlymas netaikyti leidimų sistemos, o vietoj jos nustatyti tik savideklaraciją neatliepia atliktos analizės identifikuotų rizikų, neleidžia užtikrinti realios aukšto prioriteto prekių eksporto kontrolės į trečiąsias šalis ir nesudaro galimybių tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos sankcijas ir valdyti prekių nukreipimo į Rusiją arba Baltarusiją rizikas“, – komentare BNS nurodė URM.
Anot ministerijos, licencijavimo tvarka turėjo įsigalioti nuo liepos 1 dienos, tačiau licencijavimas nevyksta – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai buvo pavesta įvertinti eksportuotojų informaciją apie faktiškai eksportuotas aukšto prioriteto prekes ir atsižvelgiant į strateginių prekių komisijos vertinimą, taikyti leidimų sistemą padidintą riziką keliančioms aukšto prioriteto prekėms.
Anot URM, analizė parodė reikšmingą tam tikrų produktų kategorijų (radionavigacinių aparatų, lėktuvų dalių, duomenų priėmimo aparatūros) eksporto augimo paspartėjimą į trečiąsias šalis. Pavyzdžiui, radionavigacinių aparatų eksportas į Jungtinius Arabų Emyratus, Turkiją ir Kazachstaną pernai augo daugiau nei du kartus, palyginti su 2018–2021 metais.
URM siūlė, kad trijų prekių grupių eksportui į rizikingomis identifikuotas trečiųjų šalių rinkas būtų taikoma leidimų sistema. Kitais aukšto prioritetų prekių eksporto į trečiąsias šalis atvejais būtų taikomas žalias koridorius – atlikus išankstinę aukšto prioriteto prekių eksportuotojų patikrą, galėtų veikti savideklaracijos sistema.
URM pabrėžė, kad priėmus 18-ą ES sankcijų paketą visas Lietuvos eksportuotojų aukšto prioriteto prekių eksportas dėl sankcijų apėjimo rizikų galės būti muitinės nukreipiamas licencijuotis. Tačiau jei eksporto kontrolė nebus tobulinama, pavyzdžiui, įvedant išankstinę eksportuotojo patikrą, bus sukurta didelė administracinė našta eksportuotojams.
„Pažymime, kad ES valstybės narės vieningai sutaria dėl aukšto prioriteto prekių nukreipimo į Rusiją ir Baltarusiją išaugusių rizikų ir poreikio tokių prekių eksportui į trečiąsias šalis taikyti leidimo taikymo reikalavimą“, – teigė URM.
Anot jos, aukšto prioriteto prekių sąrašas yra bendras ES, JAV, Jungtinės Karalystės ir Japonijos sudarytas sąrašas, į kurį įtrauktos 50 dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų prekių grupių, naudojamų Rusijos karinėse sistemose, kurios buvo rastos mūšio lauke Ukrainoje arba yra svarbios kuriant, gaminant ar naudojant Rusijos karines sistemas.
Šios prekės apima elektroninius komponentus, pavyzdžiui, integrinius grandynus ir radijo dažnių siųstuvų modulius, taip pat prekes, būtinas spausdintinių plokščių elektroninių komponentų gamybai ir bandymams bei aukšto tikslumo sudėtingų metalinių komponentų gamybai.
Naujienų portalas LRT ketvirtadienį rašė, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo Lietuvoje ir toliau nelicencijuoti dvejopo panaudojimo galimybę turinčių prekių, o verčiau sukurti eksportuotojų savideklaracijos sistemą.
Kaip LRT nurodė užduotį atlikusios ministerijos atstovai, atlikus analizę licencijavimo poreikis nenustatytas.
EIM pabrėžė, kad čia kalbama ne apie karinės ar dvejopos paskirties (kurių panaudojimas karinėms reikmėms yra galimas), o apie kitas, šioms grupėms nepriskiriamas prekes, kurios nėra licencijuojamos nei vienoje iš Europos Sąjungos šalių ir kurių eksporto ribojimai Lietuvoje neturi galimybės riboti šių prekių patekimo į nenorimas šalis.
Tokio sprendimo prireikė po to, kai šių metų pradžioje „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys viešai pasipiktino darbą baigusios Ingridos Šimonytės Vyriausybės nutarimu, kuris uždraudė minėtų prekių eksportą oru į daugumą trečiųjų šalių.