Uostas: gautas pritarimas neleisti išlipti įgulų nariams iš laivų

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

123165

Kaip visas pasaulis, visa Lietuva, taip ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas imasi visų įmanomų kovos su koronavirusu priemonių. Ne viską pavyksta greitai ir laiku padaryti - uosto mechanizmas labai sudėtingas. Prieš geras dvi savaites uostininkai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją prašydami leidimo uždrausti į Lietuvos uostą atplaukusių laivų įguloms išlipti į krantą. Pritarimas gautas tik praėjusį penktadienį.

Foto galerija:

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija šiuo metu ketina prisidėti prie paramos medikams - pirks būtiniausių jiems trūkstamų priemonių, o kai kurios uosto kompanijos jau parėmė medikus nieko nelaukdamos.

Tik praėjusį penktadienį pasirodė Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklos tęstinumui užtikrinti. Jose nurodyta, kad laivų įgulų nariams turi būti neleidžiama išlipti į krantą.

„Vienas iš esminių mūsų, krovos kompanijų, pageidavimų buvo centralizuotas sprendimas, kad uosto kompanijos nepradėtų taikyti kiekviena atskirų savo reikalavimų. Tik šiandien (kovo 20 d. - aut. past.) atėjo tos rekomendacijos, kurių mes laukėme apie porą savaičių. Tačiau bet kuriuo atveju tai yra gerai“, - sako LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

Kokia grėsmė dokininkams

„Karantinas pas mus nukreiptas į darbuotojų sveikatos išsaugojimą. Veiklą vykdome taikydami tam tikras prevencines priemones, ieškome individualių asmeninės apsaugos priemonių, kurių labai trūksta rinkoje. Tiems ieškojimams tenka gaišti laiką, bet šiuo metu mes dar sukamės“, - aiškino „Smeltės“ vadovas.

Šioje bendrovėje priešakinėse linijose yra darbuotojai, dirbantys su kroviniais: dokininkai, talmanai. Atrodytų, kokia grėsmė dokininkams, kurie sėdi kranuose aukštybėse, juk jie su žmonėmis, galima sakyti, nesusitinka.

R. Juška juokauja, kad ant konteinerių prikibęs virusas nepatenka į kompanijos teritoriją, tačiau į terminalą atvyksta klientai, kurie priduoda konteinerius, pateikia dokumentus.

Taigi egzistuoja kontaktas per dokumentus. Kitas dalykas - konteinerį reikia nuimti, vairuotojui duoti instrukcijas - vėl neišvengiamas kontaktas. Dokininkai eina į laivus, galimas kontaktas su laivų įgulų nariais.

„Mes turime savo procedūras, veiksmų seką, kas daroma kiekvieną dieną. Naudojame dezinfekavimo priemones, prižiūrime patalpas, paruošiame tam tikras vietas, kuriose renkasi darbuotojai. Mūsų valgyklos darbas taip pat yra įšaldytas. Čia galima tik įsigyti maisto įsinešti.

Taikome tas priemones, kurios plačiai naudojamos kitose įmonėse. Mes savo riziką bandome suvaldyti stengdamiesi turėti kuo mažiau tiesioginio kontakto“, - aiškino R. Juška.

„Mes nepanikuojame“

Kitiems „Smeltės“ darbuotojams yra suteikta galimybė dirbti nuotoliniu būdu. „Aš pats dalį laiko per dieną dirbu iš namų. Žinoma, ateinu į įmonę kiekvieną dieną, bet tiesioginio kontakto neturiu.

Visi pasitarimai, susibūrimai yra atšaukti. Važiavimai pas klientus, susitikimai su jais yra įšaldyti. Dirbama tik naudojantis telefonu ar elektroniniu paštu“, - pasakojo „Smeltės“ vadovas.

Jo teigimu, kol kas įmonė dirba suplanuotu režimu, laivų nemažėja, linijiniai laivai plaukia pagal grafiką. Apie galimus patirti nuostolius kol kas šioje bendrovėje nekalbama. Šiuo metu kiek padidėjo sąnaudos, nes reikia įsigyti saugos priemonių, darbuotojų išskirstymą pamainomis, kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas. Veiklos karantino sąlygomis rezultatai bus skaičiuojami pasibaigus mėnesiui. „Bet mes nepanikuojame“, - sako R. Juška.

Priminsime, kad „Smeltė“ yra tarptautinių kompanijų grupės dalis. „Mes domimės, kokios rekomendacijos ateina iš tokio terminalo Italijoje ir kitur. Savo kompanijos vadovybei duodame ataskaitą, kokios prevencinės priemonės pritaikytos. Privalome pranešti, ar turime, ar ne infekuotų asmenų.

Tiesiog keičiamės informacija ir vadovaujamės jau kuriama gerąja praktika. Kiekviena kompanija gyvena savo gyvenimą, tačiau taikomos kai kurios priemonės yra bendros visai grupei. Kokias priemones pirkti, kaip jas išdalinti ir taikyti, sprendžiame mes patys“, - kalbėjo R. Juška.

Paklaustas, gal dabar karantino sąlygomis jis gali skirti daugiau laiko šeimai, R. Juška atsakė: „Deja, ne. Pasikeitęs darbo režimas pasodino prie kompiuterio nuo pat ryto iki pat ėjimo miegoti. Dabar viskas atiduodama komunikavimui.“

Savo krašto patriotai

Pasak R. Juškos, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijai rūpestį kelia Klaipėdos mieste ir Klaipėdos regione esančių gydymo įstaigų aprūpinimas būtiniausiomis priemonėmis. „Medikai stovi priešakinėje linijoje.

Jeigu jie pradės sirgti arba atsisakys eiti į darbą, pasekmes galime įsivaizduoti. Ką daro Lietuvos centrinė valdžia, yra vienas dalykas. Verslo bendruomenė, Lietuvos pramoninkų konfederacija ragina verslą imtis iniciatyvos ir visiems bendrai pirkti daug tų priemonių.

Mes, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, manome, kad pirmiausia turime būti savo krašto patriotai ir bendromis pastangomis prisidėti prie geresnės aplinkos kūrimo. Manau, kad mes įsteigsime kokį nors fondą ir, suderinę su gydymo įstaigomis, patys užsakysime priemonių ir jas nupirksime.

Tiek savivaldybių, tiek valstybės įmonėms galioja Viešųjų pirkimų įstatymas, reikia laikytis ilgų procedūrų, o šiuo atveju reikia reaguoti labai greitai“, - kalbėjo R. Juška.

Rengiamos paramos programos

Gražus uostų pagalbos pavyzdys - kompanijos „Polferries“ ro-pax laivo „Baltivia“, parplukdžiusio Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečius, užstrigusius Lenkijos pasienyje, kovo 18 d. atvykimas į Klaipėdos uostą. Laivas buvo prišvartuotas prie 151 krantinės, kur anksčiau veikė Tarptautinė jūrų perkėla.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, l. e. generalinio direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus vardu padėkojo tiek krantinės naudotojai „Klasco“, tiek laivo agentavimu užsiimančiai bendrovei „Limarko jūrų agentūra“, sutelkusioms visas jėgas, kad šis laivas būtų operatyviai priimtas.

„Įmonės deda pastangas, kad paslaugos būtų suteiktos neatlygintinai. Tai puikus pavyzdys, kaip privatus verslas ir valstybinis sektorius gali susivienyti sprendžiant valstybei ir jos piliečiams svarbius klausimus“, - sakė V. Paukštė.

Jūrų krovinių kompanija „Bega“ nelaukdama, kol bus suderintos paramos programos, operatyviai nupirko ir perdavė dviem miesto ligoninėms vienkartinių chalatų ir kepurėlių. Iš viso Klaipėdos universitetinei ligoninei ir Klaipėdos vaikų ligoninei uostininkai perdavė 3 tūkstančius chalatų ir 4 tūkstančius kepurėlių.

„Suprantame, kad tai tik dalis tų priemonių, kurių trūksta, tačiau ir patys patyrėme, kad jų tiekimas šiuo metu yra komplikuotas. Todėl, reaguodami į susiklosčiusią situaciją, nusprendėme remti ne tiesiog pinigais, bet paieškoti, kur būtų galima nupirkti reikiamų priemonių ir jas perduoti tiesiogiai medikams.

Šiuo metu iš partnerių laukiame dezinfekcinio skysčio, kurį naudojame ir mūsų įmonės žmonių reikmėms, siuntos, bet užsakėme jo daugiau, kad galėtume pasidalinti ir su ligoninėmis“, - sakė kompanijos „Bega“ vadovai.

Sudarytas planas, kas ką keistų susirgus

AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinis direktorius Arnoldas Šileika sakė, kad grupei priklausančios bendrovės dirba, galima sakyti, įprastu režimu. Tačiau vadovas neslepia, kad karantinas daro įtaką verslui.

Dalis įmonių užsakovų negali atvykti į Lietuvą, inžinieriai, turintys darbų ir užduočių Klaipėdoje remontuojamuose laivuose. Dalis užsakovų, vertindami dabartinę situaciją, nukelia savo laivų remontą vėlesniam laikui.

Apie 360 VLG darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, tie, kurie gali dirbti iš namų, siekiant išvengti kontaktų. „Esame priėmę ir išleidę gana daug reglamentų, kad apsaugotume žmones, kad jie galėtų vengti socialinių kontaktų. Be to, pripirkome įvairių asmens higienos, kitų prevencinių priemonių ir t. t.

Tam skiriame gana daug dėmesio, matuojame darbuotojų temperatūrą. Tiems, kurie blogai jaučiasi, rekomenduojame neiti į darbą, norėdami apsaugoti likusius darbuotojus“, - sakė A. Šileika.

Pats VLG vadovas eina į darbą. „Aš negaliu dirbti iš namų ir darbuotojai, kurie vykdo gamybos projektus, irgi negali dirbti nuotoliniu būdu, jie turi atlikti konkretų darbą savo darbo vietose. Manau, vadovas turi jausti atsakomybę. Viena iš jo pareigų - rodyti pavyzdį. Jeigu tavo žmonės dirba, pats turi būti su jais.

Esame pasirengę pareigybių pamainumo planą, kas vyktų, jeigu kas nors susirgtų. Tas žmogus, kuris pavaduotų mane, šiuo metu dirba iš namų. Ir kiekvienas mūsų vadovas turi tokį porininką, dirbantį iš namų, kad galėtų pakeisti ligos atveju kitą, kad įmonių veikla nenutrūktų. Manome, to reikia, kad ne visi darbuotojai iškristų iš karto“, - aiškino VLG vadovas.

Apsaugos priemonių turi

Pasak A. Šileikos, iš pradžių darbuotojams toks kruopštus veiklos reglamentavimas, tokia griežta tvarka kėlė nepasitenkinimą, trūko supratimo. „Tačiau šiuo metu, daugėjant užsikrėtimo atvejų Lietuvoje, didėja jų sąmoningumas ir atsakomybės supratimas. Jie jau naudoja apsaugos priemones, supranta, kad ir tarpusavyje reikia laikytis distancinio atstumo, ir pan.

Mes dėkingi jiems už tai. Pirmiausia turime suprasti, kad reikia saugoti save ir kitus siekiant išvengti viruso išplitimo atvejų, kurie darytų dar didesnį poveikį mūsų veiklai“, - kalbėjo vadovas.

Paklaustas, kur bendrovė gauna nusipirkti apsaugos priemonių, kurių kainos labai sukilo, A. Šileika nusijuokė ir atsakė, kad kas ieško, tas suranda. „Nepaisant to, kiek jos kainuoja, mūsų pareiga užtikrinti darbuotojams sveikas darbo sąlygas. Esame aprūpinę juos apsaugos priemonėmis - ir respiratoriais, ir dezinfekciniais skysčiais.

Visas patalpas, kuriose būna darbuotojai, dezinfekuojame. Kol kas visko turime. Turime gerą pirkimo tarybą, kurios pareiga - mus tuo aprūpinti. Be abejo, atsargų turėjome iš ankstesnių laikų„, - sakė VLG vadovas.

Laivų remontininkai daug nesvarstydami jau padovanojo Klaipėdos universitetinei ir Klaipėdos vaikų ligoninėms 1 000 respiratorių. Jie dalyvauja ir skiriant paramą kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija ir Klaipėdos pramoninkų asociacija.

„Paramos prašančiųjų yra daug. Kiek galime, tiek padedame visiems suprasdami, kokia įtempta situacija yra dabar. Mes ne tik svarstome ir planuojame, bet jau prisidėjome prie to“, - sakė A. Šileika.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt