Ukrainos muziejus Poltavoje imasi istorijos „dekolonizavimo“

Pasaulis

Poltavos muziejus. Socialinių tinklų nuotr.

Justina Vaišvilaitė-BraziulienėŠaltinis: ELTA.LT

353131

Nors XVIII a. mūšiui skirto Poltavos muziejaus salėse tyla net aidi, karo niokojamoje šalyje dedamos pastangos iš naujo įvertinti Rusijos vaidmenį Ukrainos istorijoje ramybe nedvelkia.

Po Rusijos invazijos pradžios Ukraina ėmėsi plataus masto „dekolonizacijos“ priemonių, tarp kurių – carinio ir sovietinio laikotarpio dominavimo simbolių šalinimas.

Kyjivas ėmėsi naikinti sovietinius paminklus ir simbolius 2014 m., kai Rusijos pajėgos aneksavo Krymo pusiasalį ir parėmė ginkluotus separatistus šalies rytinėje dalyje.

Tačiau antraisiais Rusijos invazijos metais priimtais naujais įstatymais siekiama žengti dar toliau, todėl Poltavos muziejui tenka atremti į teiginius, kad jis esą nepakankamai persvarstė Kremliaus remiamus naratyvus.

Ramiame mieste maždaug už 350 km į rytus nuo Kyjivo 1709 m. birželį vyko lemiamas mūšis, kuomet Rusijos caro Petro Didžiojo pajėgos nugalėjo Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę. Manoma, kad pergalė šiame mūšyje suteikė Rusijai galingos Europos valstybės statusą.

„Per daugiau nei 300 metų apie Poltavos mūšį buvo sudėliotas sudėtingas mitas“, – sakė gidė Liudmyla Šendryk, muziejuje dirbanti daugiau nei 40 metų.

Vėlesniais metais po mūšio Rusijos imperija užgrobė dar daugiau Švedijos teritorijos ir tapo dominuojančia Rytų Europos valstybe.

Didvyris ar išdavikas

Pasak gidės, Petras I išleido didžiules sumas pinigų, kad pergalę prie Poltavos pristatytų kaip Dievo išrinktojo „genialaus“ lyderio pasiekimą.

Švedijos karalius buvo suvienijęs jėgas su Ukrainos kazokų vadu Ivanu Mazepa, kuris anksčiau palaikė carą. Rusija jį vaizdavo kaip didžiausią išdaviką.

1828 m. garsiojoje poemoje „Poltava“ rusų poetas Aleksandras Puškinas pavaizdavo I. Mazepą kaip apgailėtiną ir piktą senį, taip įtvirtindamas neigiamą pasakojimą rusų kultūroje.

L. Šendryk teigimu, buvo ir kitų ukrainiečių, kovojusių Petro I pusėje, tačiau sovietų lyderio Josifo Stalino laikais SSRS perėmė „imperinį naratyvą“, kuriame „broliškos tautos“ rusai, ukrainiečiai ir baltarusiai kariavo „partizaninį karą“ prieš „švedų interventus“ ir I. Mazepos „išnaudotojus“.

Pasak gidės, muziejus šią istorijos interpretaciją pristatydavo iki pat Ukrainos nepriklausomybės nuo SSRS paskelbimo 1991 m., po to ji buvo pakeista.

Šiandien I. Mazepa, kuris išsilavinimą įgijo Europoje, mokėjo daugybę kalbų ir buvo uolus meno mecenatas, muziejuje pristatomas kaip nacionalinis didvyris, siekęs išsaugoti Ukrainos kazokų nepriklausomybę nuo Rusijos ekspansionizmo.

2020 m. muziejuje sukurta ekspozicija, paneigianti „10 rusiškų mitų“ apie Poltavą, įskaitant I. Mazepos „išdavystę“.

„I. Mazepa nebuvo savo tautos išdavikas“, – sakė 25 metų Volodymyras, istorijos mokytojas iš Poltavos.

Tačiau dekolonizacijos kampanija gali būti sėkminga tik tada, kai ji išeis iš archyvų ir bibliotekų ir pasieks jaunimą per socialinę žiniasklaidą, pridūrė jis.

Genocido aktas

2024 m. vienas skaitomiausių šalies laikraščių „Ukrainska pravda“ paskelbė straipsnį, kuriame apkaltino Poltavos muziejų toliau šlovinant „rusiškus ginklus“.

Muziejus buvo kaltinamas tuo, kad pateikia nepakankamai informacijos apie 1708 m. I. Mazepos etmonato sostinėje Baturyne Rusijos įvykdytas žudynes, per kurias žuvo tūkstančiai žmonių. Straipsnyje žudynės vadinamos „genocido aktu“.

Petro I statula priešais muziejų 2022 m. birželį buvo apvyniota juodu plastiku ir vasarį nuimta.

Muziejaus direktorė Nataliya Bilan neslepia nerimo ir pripažįsta dekolonizacijos būtinumą, kad darbuotojai „giliai permąstytų“ faktus.

Pasak jos, per Poltavą traukiniais į frontą keliauja tūkstančiai Ukrainos karių, daug jų apsilanko ir muziejuje. Po vėliava su kovotojų parašais vestibiulyje yra užrašas, kuriame dėkojama muziejui už išlaikomą „kazokų dvasią“.

Muziejaus gidė L. Šendryk teigia reginti savo misiją kaip indėlį į „katastrofos“ Poltavoje priežasčių analizę, kad tokia situacija nepasikartotų.

„Turime būti drąsūs, netylėti ir neužmerkti akių prieš sudėtingus ar nemalonius mūsų istorijos puslapius“, – sakė ji.

„Viename iš šių nemalonių puslapių yra ir mūsų vienybės stoka“, – pridūrė ji.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt