Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Rūta AndrošiūnaitėŠaltinis: BNS
Nuo tada, kai praėjusį mėnesį po aštuonis mėnesius trukusios okupacijos Rusijos pajėgos pasitraukė, O. Hončarova bando suskaičiuoti padarytą žalą ir vagystes – šį procesą ji apibūdino „kaip dūrį į širdį“.
„Kai tai pamačiau, mane ištiko labai baisus šokas“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP, aprodydama nuniokotas parodų sales.
„Iš šio vandalizmo pavyzdžio labai aiškiai ir ryškiai supratau, kad didžioji rusų kultūra, apie kurią jie kalba, neegzistuoja“, – sakė ji ir apgailestavo, kaip kareiviai galėjo „taip žiauriai elgtis su muziejumi“.
Chersono regioninis muziejus yra viena iš keturių miesto kultūros įstaigų, kurias Rusijos kariai smarkiai apiplėšė, teigiama šią savaitę paskelbtame žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) pareiškime.
Kitos – Chersono regioninis meno muziejus, šv. Kotrynos katedra ir Chersono srities nacionalinis archyvas.
„Rusų okupacijos metu Chersono gyventojai jau kelis mėnesius kentė kankinimus ir kitus piktnaudžiavimo atvejus, o vėliau stebėjo, kaip jų kultūrinis ir istorinis paveldas buvo supakuotas ir išvežtas“, – sakė HRW krizių ir konfliktų skyriaus direktoriaus pavaduotoja Belkis Wille (Belkis Vil).
„Ukrainos žmonės turi teisę reikalauti, kad jiems būtų grąžinti visi pavogti daiktai ir kad už vagystę būtų įvykdytas teisingumas“, – pridūrė ji.
„Viskas buvo sulaužyta“
Chersono regioninio muziejaus, kurio specializacija – vietos istorija, kolekcijoje iki Rusijos invazijos vasario mėnesį buvo apie 180 tūkst. eksponatų, o O. Hončarova asmeniškai rūpinosi daugelio iš jų išsaugojimu.
„Nesu dirbusi jokio kito darbo. Tai mano antrieji, o gal pirmieji namai. Taigi visi čia buvę eksponatai perėjo per mano rankas“, – sakė ji.
„Visos nuotraukos, visi dokumentai, viskas, kas čia buvo, man buvo labai gerai pažįstama. O kai įėjau, jausmas buvo nepanašus į nieką, ką anksčiau jaučiau. Tai buvo tarsi dūris į širdį“, – prisiminė muziejaus darbuotoja.
Ji išvardijo ilgą sąrašą daiktų, kurių jau nebėra – aukso, retų monetų, ginklų, karinių medalių.
„Viską, kas buvo materialiai vertinga, jie pavogė ir išvežė nežinoma kryptimi“, – sakė ji.
Ukrainos prokurorai įtaria, kad jos pirmtakė Tetiana Bratčenko, bendradarbiavo su Maskvos pajėgomis. Manoma, kad ji pabėgo į Rusiją, kai Ukrainos pajėgos artėjo prie miesto.
Vasarą muziejuje „daug kartų“ lankėsi civiliais drabužiais vilkintys rusai, o rugpjūtį čia buvo minima Rusijos nacionalinės vėliavos diena, teigiama HRW pranešime, kuriame remiamasi apsaugos darbuotojo liudijimu.
Spalio mėnesį atvyko didesnė, maždaug 70 žmonių grupė ir, budint Rusijos kariams, trimis sunkvežimiais išvežė objektus, sakė HRW.
Teisių gynimo grupė teigė, kad „nustatė, jog iš stiklinių vitrinų dingo bent 450 daiktų, įskaitant skitų auksą, kitą auksą ir sidabrą, carinės Rusijos medalius ir monetas“.
Tarp kitų dingusių daiktų yra paveikslų, baldų ir sovietinių karinių uniformų.
Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad pagrobti daiktai nuo to laiko vėl eksponuojami Kryme, 2014 metais Rusijos aneksuotame Juodosios jūros pusiasalyje.
O. Hončarova sako, kad ją neramina ne tik plėšikavimo mastas, bet ir tai, kaip beatodairiškai jis buvo vykdomas.
„Tai buvo barbariška. Jie naudojo laužtuvus, kad viską sugriautų. Viskas buvo sulaužyta ir sunaikinta“, – sakė ji.