Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
UNESCO apskaičiavo, kad per karą, kuris prasidėjo beveik prieš dvejus metus, šalies kultūros ir turizmo sektorius neteko daugiau kaip 19 mlrd. dolerių (17,72 mlrd. eurų) pajamų. Agentūra teigė, kad kovų metu buvo apgadintas 341 kultūros paveldo objektas visoje Ukrainoje, įskaitant sostinę Kyjivą, Lvivą šalies vakaruose ir Odesą pietuose. Šiems objektams padaryta maždaug 3,5 mlrd. dolerių (3,26 mlrd. eurų) žala.
„Odesos katedra yra vienas iš smarkiai apgadintų objektų pavyzdžių, – sakė UNESCO biuro Ukrainoje vadovė Chiara Dezzi Bardeschi (Kiara Deci Bardeski). – Tai visos bendruomenės simbolis [...], turintis didelę dvasinę ir istorinę reikšmę.“
2023 metų liepą UNESCO griežtai pasmerkė įžūlų Rusijos pajėgų išpuolį prieš istorinius pastatus Odesos centre, kurį agentūra praėjusiais metais įtraukė į pasaulio paveldo, kuriam gresia pavojus, sąrašą. Per išpuolį žuvo mažiausiai du žmonės ir buvo apgadinti keli objektai, įskaitant XVIII amžiuje pastatytą Kristaus Atsimainymo katedrą – pagrindinę Odesos stačiatikių cerkvę.
UNESCO teigė, kad tyčinis kultūros paveldo objektų, įskaitant religinius pastatus ir artefaktus, naikinimas gali būti laikomas karo nusikaltimu.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) pirmą kartą kaltinimus karo nusikaltimais, susijusius su tyčiniais išpuoliais prieš istorinius religinius paminklus ir pastatus, pateikė 2015 metų Malio byloje.