Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ukrainoje įvyko jungtinis vietos ir Lietuvos parlamentų komitetų posėdis, kuriame dalyvavo ir Lietuvos bei Ukrainos verslo atstovai. Ukrainos Parlamento nuotr.
Reporteris MindaugasŠaltinis: Etaplius.lt
Lietuvos politikos ir verslo delegacija praėjusią savaitę lankėsi Ukrainoje, kur dalyvavo jungtiniame Ukrainos ir Lietuvos parlamentų komitetų posėdyje. Svarbiausi aptarti klausimai – Ukrainos pramonės ir žemės ūkio produkcijos tiekimo grandinių atkūrimas ir šalies gyvenamųjų kvartalų atstatymas. Posėdyje dalyvavęs Šiaulių prekybos ir pramonės amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis sako, kad šio Rusijos pradėto karo pamokos Lietuvos verslui ir gyventojams yra neįkainuojamos, pačiai Lietuvai žymiai lengviau nei Vakarų šalims.
Sugriauta prekyba
Praėjusią savaitę Šiaulių PPAR prezidentas Vytis Lembutis kartu su LR Seimo Ekonomikos komiteto nariais vyko į Ukrainą, dalyvavo jungtiniame Ukrainos Aukščiausios Rados Ekonomikos reikalų komiteto ir Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kur aptarti Ukrainos pramonės produkcijos tiekimo grandinių atstatymo, Ukrainos miestų / kvartalų atstatymo ir kiti klausimai. Taip pat susitiko su Bučos miesto meru, Ukrainos darbdavių organizacijų atstovais.
Ukrainos atstovai kalbėjo, kad karas tęsiasi ir kelia naujus iššūkius, 35 proc. ekonomikos neveikia, sunaikinta daug infrastruktūrinių objektų. Iki prasidedant karui prekyba su Lietuva sudarė 48 proc., todėl šiandien kaip niekad svarbu plėtoti ekonominius ryšius, prekybą, rašoma Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime.
Įstrigę grūdai
Ukrainos grūdų asociacijos prezidentas Nikolaijus Gorbočivas kalbėjo, kad didžiulis iššūkis išgabenti apie 90 mln. tonų grūdų (30 mln. t. – pernykščio derliaus, 60 mln. t. – šių metų derliaus) įvertinant tai, kad dalis grūdų saugyklų subombarduota ir grūdų laikyti nebus kur. Jei nebus išspręsta ši problema, tikėtina, kad šiais metais nuskurs 50 proc. ūkininkų, o kitais metais, negaudami pajamų už užaugintą produkciją, ir likusieji.
Posėdyje akcentuota, kad šią problemą reikia spręsti kuo skubiau. Kitas iššūkis yra tai, kad ukrainietiški standartai neatitinka ES standartų, taip pat priešgaisrinių normų, todėl negalima perkelti skaitmeninių projektų iš Lietuvos į Ukrainą jų nemodifikavus. O tai padaryti yra labai sudėtinga. Ukrainos statybininkų konfederacija suprato išsakytas problemas ir pažadėjo kuo skubiau spręsti šiuos klausimus su teisės aktų leidėjais.
Griauna ekonomiką
Kaip po susitikimo žurnalistams interviu davęs Vytis Lembutis sakė, Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą yra ne tik artilerijos ir kariuomenės atakos, bet ir ekonominė bei kitokia blokada. Pasak verslo atstovo, šis spaudimas yra ne tik siekis palaužti pačią Ukrainą, bet ir spaudimas Vakarams ir gal net visam pasauliui. Juk vien grūdų tiekime pasauliui Ukraina yra viena pagrindinių tiekėjų.
„Metalurgijos pramonė taip pat viena didžiausių pasaulyje ir iš aštuonių gamyklų realiai veikia keturios, bet ne pilnu pajėgumu. Sudėjus jų pajėgumus, veikia tik viena gamykla iš aštuonių. Dėl karo Ukraina negavo beveik 80 proc. planuoto BVP. Šalį griauna ne tik bombos“, – padarinius vardino Vytis Lembutis.
Logistikos problemos
Pasak pašnekovo, visa Ukrainos pramonė sukoncentruota šalies rytuose, kur logistika vyktų per Juodosios jūros uostus. Todėl Rusija ir stengiasi šias sritis aneksuoti ir tai darė ne vienerius metus dar iki karo. Dėl karo veiksmų ir uostų blokados, grūdus ir kitą pramonės produkciją, pasak Vyčio Lembučio, būtų galima transportuoti geležinkeliu per Lenkiją iki Klaipėdos jūrų uosto.
Prie logistikos puikiai prisidėtų ir Šiaulių tarptautinis oro uostas bei kita turima infrastruktūra. Tačiau susiduriama su pagrindine problema – geležinkelio vėžės Lenkijoje ir Vakarų Europoje yra siauresnės nei Ukrainoje ir Lietuvoje, dėl ko susidaro papildomi kaštai ir laikas.
„Geležinkelio vėžės neatitinka, per Lenkiją eina trijų šimtų kilometrų ruožas, bet dėl siauresnės vėžės reikėtų arba keisti riedmenis, arba perkrauti krovinius. Tai užima laiko ir kainuoja papildomus kaštus. Per Baltarusiją eina tokia pati vėžė kaip Ukrainoje ir Lietuvoje, jie siūlė savo pagalbą, bet žinome, kuo tai gali baigtis“, – teigė Vytis Lembutis.
Pamokos Lietuvai
Paklaustas, ar Lietuvos ir regiono verslas iš šios situacijos gali ko nors pasimokyti, Vytis Lembutis sako, kad tai geras priminimas, kaip negalima vienoje vietoje laikyti visų išteklių. Tačiau, pasak pašnekovo, Lietuva turi ir tam tikrą panašumą prieš kitas Vakarų šalis.
„Mes kaip tas vaikas užaugęs regione, matęs ir šilto, ir šalto. Padarėme namų darbus, tapome energetiškai nepriklausomi nuo Rusijos, skirtingai nei Vakarų didžiosios šalys“, – teigė verslo atstovas.
Ukraina siekia narystės Europos Sąjungoje ar bent kandidatės statuso. Dar ne taip seniai Didžios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas kreipėsi į Ukrainos prezidentą Volodimyrą Zelenskį su kvietimu sudaryti atskirą aljansą kartu su Lenkija ir Baltijos šalimis. Ne paslaptis, kad Vakarų Europos šalys kaip Prancūzija ir Vokietija skeptiškai žiūri į Rytų Europos šalis ir jų narystę Europos Sąjungoje, juo labiau į Ukrainos integraciją.
„Šiuo klausimu sakyčiau, kad Ukrainai vis dėlto geriau būtų Europos Sąjungoje. Šalį reikės atstatyti, atkurti jos ekonomiką, tam reikės milžiniškų resursų, Baltijos šalys per mažos, kad būtų naudinga jungtis į atskirą aljansą“, – sako Vytis Lembutis.