Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS / Fotobankas nuotr.
Raimondas ČiuplysŠaltinis: BNS
„2022 metų rugpjūčio 16 dieną įvyko smarkiausia kibernetinė ataka prieš „Enerhoatom“ tinklalapį nuo Rusijos invazijos pradžios“, – per platformą „Telegram“ pranešė bendrovė.
Ataka buvo surengta „iš Rusijos teritorijos“, pridūrė „Enerhoatom“.
Rusijos „liaudies kibernetinės armijos“ grupė tinklalapį atakavo tris valandas, pasitelkusi daugiau kaip 7 mln. interneto botų, sakoma pranešime.
Vis dėlto šis puolimas „nepadarė reikšmingo poveikio „Enerhoatom“ tinklalapio darbui“.
„Telegram“ kanale „Liaudies kibernetinė armija“ apie vidurdienį rusų kalba buvo paskelbtas raginimas atakuot Ukrainos atominių jėgainių operatorės tinklalapį.
Tačiau antradienį vakare buvo paskelbta apie planų „pasikeitimą“, ir buvo nurodytas naujas taikinys – Ukrainos nacionalinės atminties institutas. Tuomet šios institucijos tinklalapio darbas sulėtėjo.
Kibernetinė ataka buvo surengta tvyrant didelei įtampai dėl padėties Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose. Rusijos pajėgos šią jėgainę užėmė kovą, invazijos į kaimyninę šalį pirmosiomis savaitėmis.
Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą apšaudant branduolinį kompleksą, kuris yra didžiausias Europoje, ir sukeliant branduolinės katastrofos grėsmę.
Iki invazijos pradžios vasario 24 dieną keturios Ukrainos atominės jėgainės pagamindavo apie pusę šalyje tiekiamos elektros energijos.
1986 metais Ukraina tapo iki šiol didžiausios branduolinės katastrofos epicentru, kai sprogo Černobylio atominės elektrinės 4-ojo bloko reaktorius.
Šios jėgainės trys kiti reaktoriai buvo sėkmingai uždaryti, paskutinysis iš jų – 2000 metais.
Rusijos pajėgos pirmąją invazijos dieną užėmė Černobylio elektrinės kompleksą ir kelias savaites buvo įsitvirtinusios jėgainėje ir šalia jos esančioje labai radioaktyvioje atskirties zonoje.