Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Marijampolės savivaldybės nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Marijampolės savivaldybė
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, marijampoliečiai buvo patys pirmieji atskubėję į pagalbą Červonogrado gyventojams. Pirmaisiais karo mėnesiais Marijampolės savivaldybė ėmėsi organizuoti paramos krovinio išsiuntimą ukrainiečiams, tuomet prie paramos rinkimo prisidėjo ne tik savivaldybė, bet ir verslo įmonės bei mokyklų ir darželių bendruomenės. Vaikai nešė iš savo taupyklių išimtus ar tėvų duotus pinigėlius ir prašė už juos nupirkti reikalingiausius daiktus nelaimės ištiktiems žmonėms. Tuomet į Červonogradą išvyko pilnas reikalingiausių daiktų prikrautas vilkikas. Kiek vėliau iš tų pačių vaikų suneštų pinigų buvo nupirkti dronai, skirti sienos stebėjimui.
Savivaldybės mero patarėja Agnė Pavelčikienė pasakojo, kad Červonogrado vadovai, sužinoję, kad net ir patys mažiausi marijampoliečiai neliko abejingi jų skausmui, sunkiai sulaikė ašaras ir negalėjo atsižavėti marijampoliečių dvasia ir gebėjimu užjausti. Visai neseniai Marijampolėje viešėjo Červonogrado vicemerė Nadia Zemnicka, kuri dėkojo už dar vieną vilkiką paramos ir perdavė mero Andrijaus Zalivskio (Andrij Zalivskij) padėkas Patašinės universalaus daugiafunkcio centro, lopšelio-darželio „Želmenėliai“, Marijampolės „Žiburėlio“ mokyklos-daugiafunkcio centro, vaikų lopšelio-darželio „Šaltinėlis“, „Ryto“ pagrindinės mokyklos, Marijampolės marijonų gimnazijos, Rimanto Stankevičiaus progimnazijos, Šv. Cecilijos gimnazijos, Marijampolės Sūduvos gimnazijos ir „Saulės“ pradinės mokyklos bendruomenėms bei Daivai Kubilienei. Būtent Daiva Kubilienė ir buvo tas žmogus, kuris ėmėsi iniciatyvos įtraukti ugdymo įstaigų bendruomenes rinkti paramos lėšoms.
Prasmingi padėkose parašyti žodžiai išties gali suvirpinti kiekvieno širdį: „Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ukrainiečiai, siekdami laisvės, susidūrė su didžiuliais išbandymais. Tarptautinė parama padėjo mūsų žmonėms neprarasti vilties. Visos Červonogrado miesto bendruomenės vardu reiškiu begalinę padėką ir labai vertinu jūsų suteiktą pagalbą tiek civiliams, tiek ginkluotosioms pajėgoms. Jūs mums suteikėte ne tik humanitarinę paramą, jūs mums padovanojote viltį išgyventi ir sulaukti pergalės“.
Šiandien Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda perdavė nuoširdžias Červonogrado mero Andrijaus Zalivskio (Andrij Zalivskij) padėkas ir sakė, kad jis didžiuojasi mūsų jaunąja karta, ugdymo įstaigų bendruomenėmis ir tėvais, kurie moka savo vaikams perduoti tokias gražias vertybes: „Tokios iniciatyvos yra pačios nuoširdžiausios. Vyresnioji karta atsimena, ką reiškia kovoti už laisvę, ką reiškia jos neturėti, jaunimas apie tai skaito tik istorijos vadovėliuose, todėl be galo džiaugiuosi mokytoju gebėjimu pasėti tą jausmą širdyje, kuris primena, kokia brangi yra laisvė ir kad negalime būti abejingi tiems, kurie dabar kovoja už ją“.
Susirinkusieji dalijosi nuostabiomis istorijomis apie tai, su kokiu rūpesčiu vaikai aukojo, negailėdami ir savo dienpinigių ir sutaupytų pinigėlių, kaip aktyviai dalijosi iniciatyva socialiniuose tinkluose, kaip savo rankomis darydami dovanėles ukrainiečiams ant jų rašė nuoširdžius palinkėjimus. Labai įsiminė vienos mokytojos pasakojimas apie tai, kokia buvo pradinukų reakcija į prasidėjusį karą Ukrainoje: „Buvome visai neseniai turėję jautrią istorijos pamoką, kurioje kalbėjome apie laisvės kovas, ir kas galėjo pagalvoti, kad už kelių dienų prasidės karas Ukrainoje. Tą dieną į pamoką susirinkę pradinukai verkė. Matyt, turėta istorijos pamoka jiems įsiminė širdelėse ir pagalvoję, ką dabar išgyvena ukrainiečiai, vaikai tiesiog negalėjo sulaikyti ašarų“.
Marijampolėje gyvenantis ir Sūduvos gimnaziją lankantis ukrainietis Maksimas sakė žinąs, kad marijampoliečiai padeda jo tėvynainiams ir žavisi žmonių gerumu. Anksčiau gyvenęs vietoje, kur dabar eina fronto linija, Maksimas veja blogas mintis ir kimba į mokslus bei nevengia pinigų užsidirbti pats. Aktyviai mokindamasis lietuvių kalbą jis supranta, ką kalba aplinkiniai, tik dar sunku pačiam drąsiai kalbėti lietuviškai. Vaikinas, kaip ir visi kiti tiki Ukrainos pergale ir laukia, kada saulė nušvis virš jo Tėvynės.