Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintarės Laurikėnienės nuotraukos
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Jau kurį laiką lietuvių kalbos užsiėmimų metu aktyviosios ukrainietės apie kažką šnibždasi. Po kurio laiko sako: „Mes, ukrainiečiai, norime padaryti padėkos vakarą Zarasų žmonėms. Norime jiems padėkoti, kad mus priėmė, kad viskuo padeda, kad yra mums draugiški. Mes norime ne tik imti, bet ir patys ką nors duoti. Kaip tik stačiatikių Velykos, iškepsime pyragų, susėsime kartu, pakalbėsime, pabūsime... “ Ir tai buvo taip jautru iš jų pusės. Patys dar neilgai čia gyvena, o jau nori dėkoti.
Taigi, darom. Kuo galime padėti? Nieko nereikia, sako, mums tik salę duokit, mes viską padarysime. Ir tikrai – jie labai stengėsi. Kartu kūrėme kvietimus, galvojome, ką pakviesti, kad nieko nepamirštume... O darbščiosios ukrainietės tuo metu namuose kepė skanėstus.
Balandžio 25 dienos pavakarę į Zarasų švietimo pagalbos tarnybą susirinko dauguma Zarasų krašte apsistojusių ukrainiečių. Yra ir naujai atvykusių, kai kurie išvažiavo į kitus miestus.
Į susitikimą atvyko Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas ir Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gediminas Gaidamavičius. Jiedu atnešė Lietuvoje keptą šakotį ir saldainių – velykinių zuikučių linkėjimų vaikams. Atėjo žmonės, kurie savanoriauja ir padeda: lietuvių kalbos mokytoja Daiva Matijošienė, Maltiečių vadovė Laimutė Lumbienė, Zarasų švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Jolanta Lašaitė, Zarasų miesto gyventojai, kurie padeda ukrainiečiams.
Mažųjų „Lakštingalos“ mokyklos auklėtinių piešinukai gražiai susidėliojo į parodėlę ir papuošė mūsų salę. Dėkojame jiems dar kartą.
Kad būtų linksmiau, mokytoja Diana Skvarčinskaitė ir jos šauniosios sutartinių giedotojos džiaugsmingai sveikina ukrainiečius, kviečia pasiklausyti lietuvių liaudies sutartinių linkėdamos, kad viskas Ukrainoje sužaliuotų ir atsigautų, kaip sutartinėje liepos šakelės.
Po to kalba meras, Administracijos direktoriaus pavaduotojas, sveikina ukrainiečius, linki jiems jaustis kaip namuose, atsako į klausimus. Po oficialių kalbų reikalus perima ukrainietės ir ima dalinti savo keptus pyragus. Kokio gražumo! Kokio skanumo! Ir kaip jos viską suspėjo? Tradicinės velykinės bobos „Pascha“ arba „Kuliči“. Kepamos tik vieną kartą per metus – Velykoms. Visokiausių rūšių! Obuolių pyragas „Šarlotė“ arba dar vadinamas „Oficierių“ pyragu. „Kučeriavyj pinčer“ – ypač skanus pyragas, vaikams jis patinka dėl smagaus pavadinimo, o suaugusiems – dėl ypatingo skonio.
Vaišingosios ukrainietės dalina pyragus, pila arbatą ir dėkoja, dėkoja... Pasakoja savo istorijas apie sugriautus namus, paliktus artimuosius, kariaujančius sūnus, apie karo baisumus. Guodžiame vieni kitus, kaip išmanom. Jei būsim kartu, jei vieni kitiems padėsime – sunkumai vieną dieną baigsis.
Nuoširdžiai dėkojame visiems ukrainiečiams už rūpestį, dosnumą, atvirą širdį. Už tai, kad susikalbame ir nemokėdami vieni kitų kalbos. Už jūsų jautrias, bet tvirtas širdis. Už skanėstus, kuriuos mums pagaminote. Už tai, kad galime iš jūsų mokytis meilės savo šaliai. „Mi razom“ – taip pavadinta vaikučių piešinių parodėlė. Mi razom – sakom šiandien vieni kitiems.