Ukrainiečių liudijimus apie karo nusikaltimus renka ir Šiaulių pareigūnai

Lietuva

Bučos miesto tarybos nuotr.

Oksana LaurutytėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“

241549

Lietuvoje gyvena jau 50 tūkstančių pabėgėlių iš Ukrainos, kurie ne tik kuria gyvenimą mūsų šalyje, bet ir duoda parodymus Lietuvos prokurorams bei tyrėjams apie patirtus ar matytus karo nusikaltimus. Tokių liudytojų kol kas nėra labai daug, nes duoti parodymų teisėsaugai ir nedrįstama, ir atidedama vėlesniam laikui, todėl pareigūnų užduotis – paraginti juos liudyti ikiteisminiame tyrime.

Pareigūnų užduotis – paraginti liudyti

Šiauliuose gyvenanti ir dirbanti ukrainietė Oksana – viena iš tų, kuri nepabijojo Šiaulių pareigūnams papasakoti, kokių baisumų patyrė ji ir jos šeima. Iš Bučos apylinkių su dviem vaikais į Lietuvą atvykusi moteris pradžioje mielai atviravo, kad jaučia atsakomybę papasakoti teisėsaugai apie tai, ką matė savo akimis.

Moteris dalijosi, kad kreipėsi į pareigūnus Šiauliuose ir davė parodymus ikiteisminiame tyrime, sakė raginanti ir kitus tautiečius netylėti. Tačiau paprašyta papasakoti straipsniui – atsisakė.

„Labai atsiprašau. Kadangi vyksta ikiteisminis tyrimas, tikrai negaliu papasakoti, ką mačiau ir ką pasakojau tyrėjui“, – sakė Oksana.

Ikiteisminį tyrimą pagal tris LR baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, dėl agresijos ir dėl draudžiamų karo atakų, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pradėjo šių metų kovo 1 d.

Generalinės prokurorės teigimu, šio tyrimo tikslas yra rinkti ir dokumentuoti iš Ukrainos į kitas Europos šalis besitraukiančių žmonių parodymus bei visą kitą įmanomą medžiagą, kuri galėtų būti panaudojama, patraukiant kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvoje pradėtą ikiteisminį tyrimą atlieka bendra Generalinės prokuratūros prokurorų, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų tyrimo grupė.

Viena iš šios grupės užduočių – susisiekti su atvykusiais iš Ukrainos žmonėmis, kurių Lietuvoje jau yra daugiau kaip 50 tūkstančių. Dalis jų patys asmeniškai matė ir savo įrenginiais yra fotografavę, filmavę Ukrainoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus. Taip pat yra ir nukentėjusiųjų nuo šių nusikaltimų, todėl pareigūnų užduotis – paraginti juos liudyti ikiteisminiame tyrime.

Tinkamai užfiksuoti šių žmonių liudijimai bei visa vaizdinė dokumentinė medžiaga yra itin reikšminga, siekiant vėliau teisme įrodyti įvykdytus karo nusikaltimus, nusikaltėlių tapatybes ir kitas nusikaltimų aplinkybes, todėl ją vėliau ketinama perduoti Ukrainos prokuratūrai.

Gretos Skaraitienės nuotr.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad Lietuvos prokurorai, turintys išskirtinę patirtį, įgytą, tiriant Sausio 13-osios įvykius, labai gerai suvokia, kad Ukrainos prokuratūrai, vykdant tokio masto baudžiamąjį persekiojimą, kitų valstybių pagalba yra būtina.

Sukurta svetainė internete

Prokuratūros vadovė pastebi, kad ši užduotis nėra lengva, nes, atvykę į Lietuvą, karo pabėgėliai pirmiausia sprendžia laikino būsto, vaikų bei vyresnių žmonių priežiūros, sveikatos bei įsidarbinimo klausimus, taip pat yra patyrę didelių dvasinių išgyvenimų dėl prarastų ar Ukrainoje likusių artimųjų bei kitų sukrėtimų. Lietuvos teisėsauga siekia, kad liudijimas ikiteisminiame tyrime bei turimos dokumentinės medžiagos perdavimas jiems būtų kuo patogesnis ir paprastesnis.

Tam buvo sukurta ir speciali interneto svetainė https://report.epolicija.lt, apie kurią bei kitas liudijimo galimybes registracijos metu yra informuojamas kiekvienas iš Ukrainos atvykęs asmuo.

Minėtoje interneto svetainėje lietuvių, ukrainiečių, rusų bei anglų kalbomis yra pateikiami ir visiems suprantami aktualių teisinių sąvokų paaiškinimai bei karo nusikaltimų pavyzdžiai.

Kita užduotis yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliekama turto, į kurį, taikant sankcijas, turi būti apribotos nuosavybės teisės, paieška.

TBT prokuroro dalyvavimas grupėje – išskirtinis atvejis

Generalinė prokurorė pabrėžia, kad tiek Lietuva, tiek kitos valstybės, su kurių institucijų atstovais ne kartą kalbėjosi Lietuvos prokuratūros vadovai, laikosi principinės nuostatos, kad pagrindinė kompetencija baudžiamąja tvarka persekioti asmenis už vykdomą karo agresiją šiuo atveju priklauso Ukrainos prokuratūrai.

Tačiau Lietuvos prokurorai, turintys išskirtinę patirtį, įgytą, tiriant Sausio 13-osios įvykius, labai gerai suvokia, kad Ukrainos prokuratūrai, vykdant tokio masto baudžiamąjį persekiojimą, kitų valstybių pagalba yra būtina ir ji bus daug efektyvesnė, jei skirtingos šalys vienys pajėgas ir veiks sutelktai.

Todėl nuo pirmųjų kovo dienų Lietuvos prokuratūra ėmėsi iniciatyvos, kad pagalbą Ukraina gautų iš koordinuotai veikiančios jungtinės tyrimo grupės. Kad tokia grupė būtų sudaryta, labai daug padarė Lietuvos nacionalinė narė Eurojuste, prokurorė Margarita Šniutytė-Daugėlienė, birželį išrinkta Eurojusto viceprezidente.

Pirmojoje šios jungtinės tyrimo grupės sudėtyje buvo Lietuva, Ukraina ir Lenkija. Ši Lietuvos prokuratūros iniciatyva labai greit sulaukė didelio palaikymo iš Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūros, kuri netrukus taip pat tapo šios grupės nare. TBT prokuroro dalyvavimas tokioje grupėje yra pirmas, išskirtinis atvejis. Šiuo metu prie jungtinės tyrimo grupės jau yra prisijungusios Estija, Latvija bei Slovakija.

2.jpg

Į Ukrainą vyko prokurorų, pareigūnų bei ekspertų grupės

Pagrindinės šios tarptautinės grupės užduotys – rasti optimalius sprendimus dėl unifikuoto ir koordinuoto įrodymų rinkimo, išvengti darbo dubliavimo, užtikrinti, kad surinkti įrodymai būtų tinkami vėlesniam teismo procesui Tarptautiniame baudžiamajame teisme.

Taip pat priimami ir kitokio bendradarbiavimo ir pagalbos Ukrainai sprendimai. Suderinus su Ukrainos generaline prokuratūra, į Ukrainą gegužės mėnesį buvo išvykusios dvi prokurorų ir pareigūnų bei ekspertų grupės dalyvauti Kyjivo ir Charkivo srityje atliekamuose tyrimo veiksmuose.

Kartu su Ukrainos kolegomis Lietuvos prokurorai ir pareigūnai dalyvavo, atliekant sunaikintų civilinių objektų, sprogimo vietų, sugadintos karinės technikos apžiūras, apklausiant nukentėjusiuosius ir liudytojus.

Pareigūnų tapatybės neatskleidžiamos

Lietuvos pareigūnai nei apie Lietuvoje atliekamą ikiteisminį tyrimą, nei apie jų pagalbą Ukrainai, dalyvaujant tyrimo veiksmuose šioje valstybėje, nedaugžodžiauja.

„Deja, bet, žinodami, kad Rusijos Federacija jau keletą metų vykdo neteisėtą 1991 m. sausio įvykius tyrusių Lietuvos prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą ir tarptautinę paiešką, negalime atskleisti Lietuvos pareigūnų tapatybių bei detaliau papasakoti apie jų darbą Ukrainoje“, – pakomentavo Elena Martinonienė, LR generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja.

Vis tik E. Martinonienė suteikė trumpai aprašytus vieno iš tyrimo veiksmuose Ukrainoje dalyvavusių Lietuvos prokurorų įspūdžius.

Įsiminė išgąsčio pilnas vietinių gyventojų akis

Pirmajai Ukrainoje dirbusiai grupei vadovavęs prokuroras pasakojo, kad sutikti kolegos Ukrainoje dirba itin daug, dažnai – be išeiginių, tad pervargimas ir įtampa jaučiami, tačiau žmonės to nepaiso. Jiems šalies kova už laisvę ir nepriklausomybę, kova už savo pačių, šeimų saugumą ir gyvybę yra ne gražūs proginiai žodžiai, o skaudi realybė ir pats svarbiausias tikslas.

Prokuroras taip pat pastebėjo, kad, fiksuodami įvykdytus karo nusikaltimus, Ukrainos teisėsaugos pareigūnai naudoja modernią techninę įrangą, tačiau jos, kaip ir žmogiškųjų išteklių, labai trūksta dėl įvykdytų nusikaltimų kiekio ir mastų. Tad kiekvienas perduotas dronas, kamera, kietasis diskas ar kita tyrimo veiksmams atlikti būtina įranga yra priimama su padėka ir nedelsiant pradedama naudoti.

Ukrainiečiams ne ką mažiau svarbus, anot prokuroro, ir moralinis palaikymas iš šalies, solidarumas su Ukraina, kurį išsako tiek atskiri žmonės, tiek valstybės. Nesijausdami vieni, žmonės lengviau ištveria jiems tenkantį skausmą, nerimą, nepriteklių, fizinį ir emocinį nuovargį.

Iš apsilankymų karo nusiaubtose kaimo vietovėse Lietuvos pareigūnai įsiminė išgąsčio pilnas vietinių gyventojų akis, kurios pasitikdavo įžengusius į kiemą nepažįstamuosius. Ir tik supratę, kad atvyko Ukrainos pareigūnai bei svečiai iš Lietuvos, žmonės lengviau atsikvėpdavo, o pirmų akimirkų baimę keitė nuoširdus svetingumas ir atviras bendravimas, dalijantis net ir skaudžiausiais atsiminimais apie okupantų kariuomenės vykdytus nusikaltimus.

Kaip ypač jautrią akimirką prokuroras prisimena ir vienos nuo karo nukentėjusios ukrainiečių šeimos primygtinį kvietimą pasivaišinti arbata ir ką tik iškeptais blynais.

1 copy.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt