PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Liepos 30 d. 17:41

Ukraina smerkia Rusijos diplomatų raginimą pakarti „Azov“ karius

Pasaulis

Youtube stop kadras

Etaplius.ltŠaltinis: BNS


241729

Ukrainos pareigūnai šeštadienį pasmerkė Rusijos ambasados Jungtinėje Karalystėje raginimą įvykdyti „žeminamą“ egzekuciją į nelaisvę paimtiems ukrainiečių pulko „Azov“ kariams.

Ši ambasados žinutė buvo paskelbta Rusijai ir Ukrainai kaltinant viena kitą dėl smūgio prorusiškų separatistų kontroliuojamam kalėjimui Rytų Ukrainoje, kur buvo laikoma ukrainiečių karo belaisvių. Per smūgį žuvo apie 50 žmonių, tarp kurių, kaip pranešama, yra „Azov“ narių.

„Azov“ kovotojai nusipelnė mirties bausmės, bet ne sušaudant, o pakariant, nes jie nėra tikri kariai. Jie nusipelnė žeminamos mirties“, – sakoma praeitą naktį per „Twitter“ paskelbtoje Rusijos ambasados Britanijoje žinutėje.

Prie žinutės, kuri, anot „Twitter“, pažeidžia socialinio tinklo taisykles dėl „neapykantos kurstymo“, buvo pridėtas vaizdo įrašas, kuriame esą matyti pora Rusijos užimtame Mariupolio uostamiestyje, teigianti, kad per įnirtingas kautynes dėl miesto į juos šaudė metalurgijos įmonę „Azovstal“ gynusios ukrainiečių pajėgos.

„Rusija yra teroristinė valstybė. XXI amžiuje tik laukiniai ir teroristai gali diplomatiniu lygiu kalbėti apie faktą, kad žmonės nusipelnė mirties bausmės pakariant. Rusija yra terorizmą remianti valstybė“, – per platformą „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.

„Kokių dar įrodymų reikia?“ – retoriškai klausė jis.

Rusija ir Ukraina kaltino viena kitą subombardavus kalėjimą Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Olenivkoje, kur buvo laikomi belaisviai.

Maskva teigė, kad Ukraina smogė šiai įstaigai, siekdama atgrasyti savo karius, jeigu šie svarstytų pasiduoti. Tuo metu Kyjivas kaltina Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“ ir subombardavus vietą, kurioje buvo laikomi belaisviai, siekiant nuslėpti jų kankinimus ir žudymus.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka per „Twitter“ parašė, kad „nėra jokio skirtumo tarp Rusijos diplomatų, raginančių įvykdyti egzekuciją ukrainiečiams karo belaisviams ir Rusijos pajėgų, darančių tai Olenivkoje. Jie visi yra šių karo nusikaltimų bendrininkai ir privalo būti patraukti atsakomybėn.“

Ukrainos pajėgos, įskaitant „Azov“ karius, gegužę sutiko pasiduoti po daug savaičių trukusios apsiausties didžiulėje „Azovstal“ metalurgijos įmonėje Mariupolyje.

Į nelaisvę pateko apie 2,5 tūkst. karių.

Rusija buvusį sukarintą dalinį „Azov“, kuris anksčiau turėjo ryšių su kraštutinių dešiniųjų grupėmis, o dabar yra integruotas į Ukrainos kariuomenę, vadina neonacių organizacija.

„Azov“ kariai yra tapę Rusijos pareigūnų ir valstybės kontroliuojamos žiniasklaidos neapykantos taikiniu.

Vasario pabaigoje į kaimyninę šalį įsiveržęs Kremlius teigė siekiantis „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.

Kyijvas ir jo sąjungininkai Vakaruose griežtai atmeta šiuo kaltinimus ir sako, kad jie tebuvo išgalvota dingstis Rusijos invazijai.