Ukraina sako esanti pasirengusi atidaryti humanitarinį koridorių Rusijos pasienio srityje

Pasaulis

Karas Ukrainoje / Facebook

BNSŠaltinis: BNS

343366

Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi atidaryti humanitarinį koridorių, kad šimtai rusų civilių, gyvenančių jos kariuomenės užimtose pasienio teritorijose, galėtų grįžti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, jei Maskva tokio koridoriaus paprašytų.

Daugiau nei 1,5 tūkst. civilių vis dar gyvena Rusijos vakarinės Kursko srities teritorijose, kurias Ukrainos kariuomenė užėmė per rugpjūtį netikėtai pradėtą puolimą.

Nuo to laiko gyventojai, praradę ryšį su savo artimaisiais, kaip manoma, įstrigusiais be ryšio kitoje fronto linijos pusėje, vis labiau piktinasi Rusijos valdžia.

„Esame pasirengę atidaryti humanitarinį koridorių iš Kursko srities į Rusijos gilumą, gavę oficialų Rusijos Federacijos prašymą“, – sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame prezidento Volodymyro Zelenskio biuro pranešime.

„Matyt, rusai nenori tokio humanitarinio koridoriaus, nes iš jų negavome atitinkamo prašymo“, – sakė prezidentūra, kaltindama Maskvą abejingumu savo piliečių likimui.

Pasiūlymas padėti jiems grįžti pateiktas tuo metu, kai Rusija pranešė, kad Ukrainos pajėgos pradėjo naują puolimą Kursko srityje, o V. Zelenskis pagyrė savo kovotojus, pusę metų kontroliuojančius teritorijas Rusijoje.

Rusija pamažu atkovoja savo teritorijas, tačiau Ukraina vis dar yra užėmusi dešimtis pasienio gyvenviečių aplink Sudžos miestą.

Naujas puolimas

Kremlius anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad daro viską, ką gali, tačiau atsisakė viešai komentuoti humanitarinio koridoriaus idėją.

„Šis klausimas priklauso nuo kontaktų, kuriuos palaiko mūsų kariškiai. Jie, žinoma, negali būti viešinami“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Pareigūnai daro viską, ką gali, kad suteiktų pagalbą mūsų piliečiams, atsidūrusiems tokioje sunkioje padėtyje dėl agresyvių Kyjivo režimo veiksmų“, – pridūrė jis.

Taip D. Peskovas atsakė į klausimą apie Rusijos piliečių raginimus atidaryti koridorių, kad jų giminaičiai galėtų grįžti iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.

Ukrainos puolimas į Rusijos Kursko sritį pakeitė jau beveik trejus metus trunkantį karą ir buvo pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai užsienio kariuomenė užėmė Rusijos teritorijų.

Rusų prezidentas Vladimiras Putinas, trečiadienį susitikęs su srities gubernatoriumi pripažino, kad padėtis yra labai sudėtinga, tačiau nekalbėjo apie augantį pyktį dėl dingusių žmonių likimo.

V. Zelenskis pareiškė, kad ši operacija bus svarbi derybų procesui, ir teigė, kad Rusijos karių suėmimas padėjo Kyjivui užtikrinti savo karo belaisvių susigrąžinimą.

Rusų Gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos sužlugdė naują ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo bandymą, pradėtą maždaug už 10 km nuo sienos, į pietryčius nuo ukrainiečių kontroliuojamo svarbaus srities miesto Sudžos.

Rusija teigė, kad Ukraina, bandydama surengti kontrpuolimą, dislokavo du mechanizuotuosius batalionus, tankų ir šarvuočių.

Pareigūnai Kyjive naujo puolimo nekomentavo, o naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti Rusijos pareiškimų ar kovos veiksmų masto.

„Taika per jėgą“

V. Zelenskis ketvirtadienį gyrė savo karius, kovojančius Kursko srityje, ir skyrė valstybinių apdovanojimų keliems junginiams.

„Okupantą galima galima ir reiktų sumušti jo teritorijoje“, – sakė jis įraše socialiniame tinkle.

„Kursko operacija aiškiai parodo principo „taika per jėgą“ prasmę“, – sakė jis.

Ukraina anksčiau ketvirtadienį pranešė per kovas Rusijos Kursko srityje paėmusi į nelaisvę 909 Rusijos karius.

Kyjivo teigimu, pagrindinis šios operacijos tikslas – paimti į nelaisvę rusų karių, kuriuos būtų galima iškeisti į ukrainiečius karo belaisvius.

Ketvirtadienį suėjo pusė metų nuo puolimo Kursko srityje pradžios.

Ukraina padėjo grįžti keletui rusų, įskaitant vaikus, kurie gyveno jos užimtuose kaimuose ir miestuose, tačiau nebuvo jokio mechanizmo, kuris leistų jiems masiškai grįžti.

Ukrainos kariuomenės atstovas Kursko srityje Oleksijus Dmytraškivskis ketvirtadienį AFP sakė, kad Kyjivo kontroliuojamose teritorijose tebegyvena kiek daugiau nei 1,5 tūkst. rusų.

Pernai Kyjivo pareigūnai teigė, kad Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose gyvena maždaug šeši milijonai ukrainiečių, įskaitant 1,5 mln. vaikų.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, dar milijonai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus šalies rytuose ir pietuose.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt