Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
D. Vyto nuotr.
EtapliusŠaltinis: Ukmergės rajono savivaldybė
Šiai atmintinai dienai skirti renginiai prasidėjo birželio 13-ąją „Juodojo birželio atminimo akcija“ Dukstynos kapinėse. Čia prie paminklo Negrįžusiems tremtiniams susirinkusieji sugiedojo Tautinę giesmę, tylos minute pagerbė negrįžusius iš tremčių, padėjo prie paminklo gėlių, uždegė atminimo žvakutes, prisiminė sovietų vykdytus masinius trėmimus bei pažymėjo, kad šiomis dienomis, pasauliui gyvenant sudėtingu laikotarpiu, praeities įvykių atmintis įgyja dar svarbesnę prasmę.
D. Vyto nuotr.
Renginio metu kalbėjo Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Sejonienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės skyriaus pirmininkė Aldona Kalesnikienė. Paminėjime taip pat dalyvavo Savivaldybės vicemeras Eugenijus Kuodelis, mero patarėja Goda Juzėnaitė, mero visuomeninis patarėjas Vidmantas Leščius ir kt. Muzikinius kūrinius atliko Ukmergės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ ir mišrus choras „Bočiai“.
Birželio 14-osios vidurdienį susirinkusieji prie Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčios Kryžiaus politiniams kalinimas ir tremtiniams atminti akimirkai sustojo ir kartu su visa Lietuva Visuotine tylos minute pagerbė nuo tremties ir kalinimų nukentėjusius tautiečius. Buvo uždegtos atminimo žvakutės, padėta gėlių.
D. Vyto nuotr.
Vakare Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje aukotos šv. Mišios už nukentėjusius nuo sovietinių represijų. Po šv. Mišių vyko koncertas „Vilties melodijos“.
Primenama, kad 1941-ųjų birželio 14-ąją pradėti masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.