Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Šiandien Ukmergės rajono savivaldybės delegacija, vadovaujama administracijos direktoriaus Dariaus Varno, išvyko į Kiškunmaišos miestą (Vengrija). Šio miesto mero Patkoso Zsolto (Patkos Zsolt) kvietimu ukmergiškiai rugsėjo 2-5 dienomis dalyvaus 28-osios Kiškunmaišos miesto šventės renginiuose.
Kartu su administracijos direktoriumi delegacijoje yra ir Ukmergės rajono savivaldybės tarybos narė Angelė Jokubynienė, Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis bei Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Informacinių technologijų ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Airida Klevinskienė. Į Vengriją ukmergiškiai išvažiavo savivaldybės mikroautobusu „Mercedes-Benz Vito Tourer“, kurį vairuoja Julius Eimontas.
Ukmergiškių ir vengrų draugystė užsimezgė dviejų žmonių – Kiškunmajšos miesto istoriko ir politiko Hubos Kozmos ir Ukmergės rajono tautodailininko Rimanto Zinkevičiaus dėka. Kaip dažnai būna, susidraugavus žmonėms, susibičiuliauja ir miestai. Vengras ir lietuvis bendravo bei bendradarbiavo beveik tris dešimtmečius, Kiškunmajša ir Ukmergė – nuo 2004 metų, o oficialią bendradarbiavimo sutartį abu miestai pasirašė 2015 metais.
Per tą laiką vyko abiejų miestų delegacijų mainai, buvo dalijamasi patirtimi ir žiniomis, vykdėme nemažai savivaldą stiprinančių bendrų projektų, kurie leido dviejų miestų gyventojams pažinti vieni kitus, taip pat kiekvieno miesto istoriją, kultūrą, socialinę ir sporto sritis.
Kiškunmajšos miesto šventės proga Ukmergės delegacijos nariai vengrams veža dovaną - dviejų miestų draugystę įprasminantį kūrinį, kurio autorius - Rimantas Zinkevičius. Iš juodo ąžuolo pagamintame drožinyje miestų herbai simbolizuoja tvirtą draugystę, vynuogės – kad Vengrija yra turtinga įvairių rūšių vynuogėmis, ąžuolo lapai – kad Lietuva didžiuojasi čia augančiais ąžuolais, javų varpos – kad abiejose šalyse išvystyta žemdirbystė, o neužmirštuolės – kad kaip yra svarbu saugoti istorinę atmintį ir bendrauti.
Pasak R. Zinkevičiaus, šiam drožiniui panaudotas kelių tūkstančių metų senumo juodojo ąžuolo kamienas. Tautodailininkas jį suradęs Ukmergės apylinkėse, per vieną turistinį žygį, Šventosios upės dugne. Gal kitas ir nebūtų atkreipęs dėmesio į kyšantį iš upės juodą, dumbliną medžio gabalą. Bet pro šitokio medienos specialisto akis jis, žinoma, nepraslydo. Su bičiulių pagalba maždaug 5 metrų ilgio ir 80 centimetrų storio juodas rąstas šiaip taip buvo išvilktas į krantą. Medis pasirodė unikalus. R. Zinkevičius kreipęsis į Geologijos institutą, nuvežęs medžio gabalėlį ir paprašęs ištirti šitą radinį. Paaiškėjo, jog šiam juodajam ąžuolui gali būti net keli tūkstančiai metų. Ištrauktas iš vandens juodas medis buvo labai minkštas. Meistras jį kurį laiką laikė jį tarp pjuvenų ir iš lėto džiovino. Per greitai išdžiuvusi mediena kaipmat suskilinėtų. Iš šios kiek apdžiuvusios medienos jau keletas rūpintojėlių, angelų ir kt. išdrožta.