Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Daivos Zimblienės nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Šių metų vasario 5-oji - ypatinga diena Deltuvos seniūnijos Tatkūnų kaime gyvenančiam Broniui Bugeniui. Šią dieną vyrui sukako 100 metų.
Pasveikinti jubiliato į jo namus susirinko būrys artimųjų, tarp sveikintojų buvo ir Ukmergės rajono savivaldybės meras Rolandas Janickas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė, Deltuvos seniūnijos seniūnas Gintaras Radzevičius.
Įspūdingos šventės proga meras B. Bugeniui įteikė gėlių, sveikinimo raštą, vienkartinę 300 eurų išmoką ir dovaną – šiltą pledą.
Šimtamečio gerove ir sveikata jau ne vienerius metus rūpinasi tėvų sodyboje Tatkūnuose šeimininkaujantis vyresnysis sūnus Albinas su žmona Nijole ir Panevėžyje gyvenantis jaunėlis Mindaugas su žmona Vida ir dukromis Indre ir Juste. Abu sūnūs tėvą prižiūri pasikeisdami kas dvi savaites.
B. Bugenis visą savo gyvenimą praleido Tatkūnuose. Čia gimė paprastoje šeimoje, kaime buvusioje mokykloje baigė keturis skyrius. Kadangi namuose turtų nebuvo, nuo mažumės teko tarnauti pas svetimus žmones, o vėliau dirbo kolūkyje: ganė karves, prižiūrėjo arklius, buvo lauko darbininku ir kt.
B. Bugenis – vyriausias vaikas šeimoje. Jo pusantrų metų jaunesnis brolis Pranas mirė prieš kelerius metus perkopęs 90-metį.
Sulaukęs 33-ejų B. Bugenis vedė Stasę Griciūtę, merginą iš to paties Tatkūnų kaimo, kurią pažinojo nuo mažumės. Pora susilaukė dviejų sūnų.
2007-iais palaidojęs žmoną, jubiliatas kelerius metus namuose ir nedideliame ūkyje tvarkėsi vienas. Gyvulių ir žemės darbų atsisakė, kai sulaukė 90 metų.
Jaunystėje B. Bugenis buvo visame kaime žinomas dainininkas ir muzikantas, grodavo armonika. Be to, daugelį metų jis giedojo Deltuvos bažnyčios chore, buvo laidotuvių giesmininkas.
„Su juo kol kas jokio vargo. Ryte atsikėlęs pats nusiprausia, susitvarko. Aišku, jėgos silpsta, padėti reikia, tačiau jis dar gana savarankiškas“, – pasidžiaugė sūnus Albinas.
Pasak jo, ilgaamžis neišrankus maistui – valgo viską, kas padėta ant stalo. Pusryčiams godžiai išgeria puodelį kavos, per pietus niekada neatsisako mėsos ar kito sotesnio maisto, o vakarienei labiausiai mėgsta pienišką sriubą.
Paklausti, kokia gi tėvuko ilgaamžiškumo paslaptis, jo artimieji tiksliai įvardinti negalėjo, o tik spėliojo – esą, gal todėl, jog nerūkė, niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, daug meldėsi.