Ukmergėje paminėtas Lietuvos valstybės gimtadienis

Ukmergė

D. Vyto nuotr.

EtapliusŠaltinis: Ukmergės rajono savivaldybė

345226

Vasario 16-ąją Ukmergėje, kaip ir visoje Lietuvoje, paminėta viena svarbiausių datų mūsų šalies istorijoje – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

Valstybės atkūrimo dieną ukmergiškiai ir miesto svečiai leidosi į pėsčiųjų žygį, dalyvavo net dviejuose bėgimuose, rinkosi į iškilmingą šventės minėjimą prie Ukmergės miesto centre stovinčio paminklo „Lituania Restituta“.

Su švente visus susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir Lietuvos Respublikos Seimo narė Indrė Kižienė.

„Vasario 16-oji simbolizuoja mūsų tautos stiprybę, ryžtą ir vienybę. Šiandien džiaugiuosi matydamas susitelkusius mūsų bendruomenės narius, kurie šią ypatingą progą mini sportuodami, žygiuodami, dalyvaudami renginiuose, vienydamiesi dėl bendro tikslo. Tai iš tiesų rodo mūsų visų stiprybę, susitelkimą ir meilę Lietuvai“, - sakė meras D. Varnas.

D. Vyto nuotr.

Renginio metu ypatingas dėmesys buvo skirtas paminklui „Lituania Restituta“ – tautos Laisvės simboliui, kuris šiemet mini savo atstatymo 35-metį.

Renginio vedėjas Medardas Meškuotis pagarsino paminklo pamatuose įmūrytoje kapsulėje įdėto Ukmergės sąjūdžio paminklo atstatymo komisijos pasirašyto rašto žodžius:

„1928 metų gegužės 15 dieną šioje vietoje buvo padėti ir iškilmingai pašventinti pamatai Lietuvos nepriklausomybės paminklui ,,Lituania Restituta“. Nebuvo lemta amžinai stovėti šiam kilniam atkurtos Lietuvos paminklui, kaip nebuvo lemta tautai amžinai džiaugtis laisve.

Tarybų sąjungai 1940 metais okupavus ir aneksavus Lietuvos respubliką, prasidėjo pražūtingos dienos tautai ir jos laisvės paminklams. Tragiškas likimas ištiko ir Ukmergės paminklą. Su civilizuotam žmogui nesuprantamu pykčiu ir įsiūčiu, paminklas buvo sudaužytas ir giliai po žeme Kęstučio aikštėje palaidotas, kad niekada daugiau nebeprisikeltų ir nežadintų Lietuvos žmonėms laisvės troškulio, nebudintų nepriklausomybės vilčių.

Bet laisvės dvasia gyva, ir mes atgimstame. Ukmergiečių valia, pirmykščiu pavidalu atkurtas ir senoje vietoje atstatytas paminklas tegu kalba būsimosioms ukmergiečių kartoms apie Lietuvos atgimimą. Prisiekiame toliau vykdyti tėvų, protėvių mums duotus priesakus ir, palikdami šį testamentą ainiams, pareiškiame savo valią: Niekada daugiau tai neturi pasikartoti! Lietuva tik laisva ir nepriklausoma! Kova už laisvę – šventa kova, ir tepadeda mums Dievas!“

D. Vyto nuotr.

Savo prisiminimais apie šio paminklo atstatymą pasidalino bene daugiausiai prie šių darbų prisidėjęs ir juos inicijavęs ukmergiškis Juozas Daunys, tuometis Ukmergės 2-os kelių statybos valdybos vyriausias inžinierius. Jo iniciatyva taip pat buvo rasta ir originali paminklo anotacinė lenta bei Vytis.

Po J. Daunio kalbos tylos minute pagerbti visi, kovojusieji ir žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę. Ukmergės rajono savivaldybės ir administracijos vadovai, politinių partijų, organizacijų ir įstaigų atstovai, mokyklos bendruomenės ir gyventojai padėjo gėlių prie Nepriklausomybės paminklo.

Ukmergės karo istorijos klubo ,,1-as LDK Didžiojo Etmono Pėstininkų Regimentas“ atstovai iš istorinės patrankos iššovė tris salves Nepriklausomybės akto signatarams, visiems kovojusiems ir kovojantiems už laisvę, ir Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.

Renginio metu vyko Ukmergės Vyčio 1002-oji šaulių kuopos rikiuotė, muzikinius kūrinius atliko iš Ukmergės kultūros centro chorų „Vyturys“, „Melomanai“, „Žemyna“, „Bočiai“ ir „Tremtinys“ sudarytas jungtinis choras (dirigentės Neringa Valinskienė, Augustina Kerulytė, Marija Barkauskienė ir Jūratė Martinkutė).

D. Vyto nuotr.

Po minėjimo ukmergiškiai ir miesto svečiai galėjo apžiūrėti Ukmergės kraštotyros muziejaus parodą „Lituania Restituta“ – Laisvės simbolio sugrįžimas“, vėliau rinkosi į Ukmergės kultūros centro salę.

Čia įspūdingą muzikinį pasirodymą „Dainos, kurios nebuvo užrašytos“ surengė ukmergiškė atlikėja Raminta Naujanytė-Bjelle ir Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (dirigentas Karolis Variakojis). Koncerte skambėjo XX a. 7-ojo dešimtmečio Lietuvos legendinių grupių kūriniai, atspindintys ne tik meilę muzikai, bet ir tautos stiprybę siekiant išsaugoti savo tapatybę.

Vasario 16-ąją Užulėnyje pagerbtas pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos, Užugirio parke esančioje Signatarų alėjoje – Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų, o Mūšios parke esančiame memoriale – Lietuvos Respublikos (1918–1940) ministrų atminimas. Užugiryje, Prezidento Antano Smetonos dvare, atidaryta paroda „Sovietų valdžios represuoti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai“.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt