Ūkiai stambėja, javų plotai didėja

Marijampolė

R. Pasiliausko, "Suvalkietis", nuotr.

Rita LižaitytėŠaltinis: Etaplius.lt

21272

Visuomenėje verdant diskusijoms apie tai, kaip svarbu išsaugoti smulkiuosius ūkius, nes tik jie galėti padėti išlikti Lietuvos kaimui, Lietuvos statistikos departamento (LSD) 2016 m. žemės ūkio struktūros tyrimo rezultatai rodo, kad žemės ūkis, deja, vystosi ne smulkiųjų ūkininkų naudai. Smulkių ūkių nedaugėja, priešingai, įsigali stambieji, susigrobdami vis didesnius žemių plotus.

Žemė ir galvijai – stambiųjų rankose

Nors kalbama, kad žemės ūkis – bene vienintelė kaimo išlikimo sąlyga, tyrimo duomenys rodo, kad per trejus metus žemės ūkio produktus gaminančių ūkių Lietuvoje sumažėjo 12,5 proc. Blogiausia, kad labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 1–2 ha, 2–5 ha ir 5–10 ha. Negana to, tyrimo duomenys atskleidė, kad pusę šalies naudojamų žemės ūkio naudmenų valdė 3,5 proc. ūkių, turinčių daugiau kaip 100 ha. Tai lėmė ir vidutinio ūkio dydžio pagal žemės ūkio naudmenų plotą padidėjimą nuo 16,8 ha 2013 m. iki 19,6 ha 2016 m.

Ūkių stambėjimą rodo ir galvijų skaičiaus pokyčiai ūkiuose. 2016 m. birželio 1 d. duomenimis, galvijus augino 62,3 tūkst. (41proc.) visų ūkių. Bėda ta, kad smulkūs, 1–2 galvijus laikantys ūkiai, laiko tik 5 proc. visų ūkiuose laikomų galvijų. Tuo tarpu stambūs, 500 ir daugiau galvijų laikantys ūkiai, yra sutelkę net 14 proc. visų laikomų galvijų. Džiugina tik tai, kad didžiausią dalį visų ūkinių gyvūnų laiko ne patys stambiausi, o 3–9 galvijus prižiūrintys ūkiai, kuriems tenka 16 proc. visų laikomų galvijų.

Panaši situacija ir su kiaulėmis. Didžiausią dalį jų populiacijos Lietuvoje prižiūri 5000 ir daugiau kiaulių laikantys ūkiai.

Priimtinesnė – augalininkystė

Stebint tyrimo duomenis apie pasėlių pasiskirstymą pastebima, kad smulkių žemdirbių augalininkystės srityje taip pat mažėja, tuo tarpu stambių žemvaldžių skaičius auga. Nuo 2013 metų ūkių, turinčių iki 100 ha, sumažėjo 18 proc., o turinčių 100 hektarų ir daugiau – nežymiai, tačiau 3 proc. padidėjo. Keičiasi ir augalų auginimo tradicijos. Per pastaruosius 3 metus auginamų ankštinių augalų plotai padidėjo beveik tris kartus, javų plotai išaugo 10 proc. Tačiau plečiantis šiems plotams, susitraukė vienmečių ir daugiamečių žolių, rapsų, daržovių ir cukrinių runkelių plotai.

Pastaruosius 3 metus Lietuvos žemės ūkio sektoriuje vykstantys pokyčiai pastebimi ne tik žemės plotų ar pasėlių rūšių pasiskirstymo lentelėse. Susumavus visus rezultatus LSD pastebi, kad keičiasi ir ūkininkavimo sričių pasiskirstymas. Augalininkyste užsiimantys ūkiai Lietuvos žemės ūkyje dominavo visuomet, tačiau pastaruoju metu augalininkai įsigali vis labiau. Šiuo metu didžiausią, 32 proc., ūkių dalį sudaro būtent augalininkystės ūkiai, auginantys javus, ankštinius augalus ir šakniavaisius, tuo tarpu ūkiai, kurie laiko ganomus gyvulius, pieninius, mėsinius galvijus, sudaro 23 proc. visų ūkių. Tuo tarpu mišrūs ūkiai užima 19 proc. žemės ūkio rinkos.

Žemės ūkio darbuotojai – lojalesni

Atlikdamas tyrimą LSD aiškinosi ir darbo santykių dinamiką žemės ūkio sektoriuje. Paaiškėjo, kad 2016 metais, palyginti su 2013 m., visų ūkių darbuotojų skaičius sumažėjo 14 proc. Tačiau LSD pastebi, kad padaugėjo visą darbo dieną dirbančių darbuotojų. Tai reiškia, kad 2016 m., palyginti su 2013 m., ūkiuose darbuotojų dirbo mažiau, bet jie dirbo daugiau valandų per savaitę.

Ateitis priklauso dideliems

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovo Dainiaus Kižausko nuomone, tai, kad vyksta žemės ūkio subjektų stambėjimas, yra visiškai normalus ir skatintinas procesas.

– Ūkių stambėjimas ir jungimasis tikrai vyksta, tačiau procesas nėra toks spartus, kaip galbūt daug kam atrodo, bet kad jis vyksta, yra visiškai normalu. Pasaulio žemės ūkis eina kooperacijos keliu. Tik susijungę, stambūs ir stiprūs gali išlikti, diktuoti sąlygas ir kovoti už save. Kuo didesnis, stambesnis esi, tuo esi saugesnis ir stipresnis. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad turime didėti ir augti mažųjų sąskaita. Aš palaikau sėkmingus ir stiprius šeimos ūkius. Jie turi išlikti, egzistuoti – jie yra reikalingi, tačiau būdami smulkūs ar tikrai jie bus stiprūs? Manau, kad šeimos ūkis, norėdamas ir siekdamas būti stiprus, neišvengiamai turi plėstis ir augti, tam tikra prasme tapti dideliu. Taigi smulkiųjų išlikimas yra didėjimo klausimas, – samprotavo Dainius Kižauskas.

Situacija gali greitai pasikeisti

Tuo tarpu Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas, mano, kad tyrimo rezultatai, rodantys ūkių stambėjimą, Lietuvos žemės ūkiui nieko gero nežada.

– Kooperacija yra gerai, tačiau tyrimo rezultatuose, kurie rodo stambių žemvaldžių įsigalėjimą ir ūkių stambėjimą, ja visiškai nekvepia. Tai tik įrodymas, kad bręsta burbulas, kuris netrukus sprogs. Stambūs ūkininkai plečiasi, žemės telkiasi kelių veikėjų rankose, nes tam yra palankios sąlygos. Didesnė ES paramos žemės ūkiui dalis šiandien atitenka būtent jiems, valdantiems stambų kapitalą, tuo tarpu smulkiems lieka skatikai. Žinoma, gerai ir jie, antraip smulkių žemdirbių visai neliktų. Tačiau tokia situacija laikysis tik kol kas. Netrukus baigsis ES lėšos ir pamatysime kurie ūkiai bus iš tiesų pelningi, o kurie veikia tik teoriškai. Netekę paramos stambieji bus nerentabilūs, todėl, tikėtina, kad didesnę pridėtinę vertę sukurs smulkieji. Klausimas, tik ar sugebės jie to laiko išlaukti, nes kaimai sparčiai tuštėja, – prognozavo V. Juodsnukis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt